Kaunas jau XVI a. turėjo iš miestiečių sudarytą sargybą[1], kuri saugojo miesto vartus ir prižiūrėjo viešąją tvarką (nuo XVII a. rūpinosi ir miesto sienų apsauga). Tarnyba miesto sargyboje rėmėsi miestiečių prievole, o išskirtiniais atvejais sargybiniai galėjo būti ir samdomi. Griežtai nustatytos tvarkos nebuvo, ji keitėsi, o griūvant miesto sienoms ir vartams budėjimas prie jų ilgainiui neteko išskirtinės reikšmės. Be to XVIII a. miestiečių sargybą vartuose pakeitė mieste apsistojusios kariuomenės sargybos postai. XVIII a. magistratas vidutiniškai kas kelis metus svarstydavo miesto viešosios tvarkos užtikrinimo klausimus. Gan dažnas klausimo kėlimas magistrato posėdžiuose bylojo apie tai,...
Po Lenkijos – Lietuvos valstybės okupacijos caro valdžios požiūris į katalikų vienuolynus buvo nepalankus, daugelis jų uždaryta, o veikiantieji norėta kad kuo geriau tarnautų visuomenės reikmėms. Kauno vienuolynai, šalia kitų funkcijų, turėjo tapti ir nedorovingų asmenų perauklėjimo įstaiga, dvasinių bausmių atlikimo vieta. Kauno benediktinių archyve yra išlikę keli bylų dėl nedorovingo elgesio fragmentai, kuriuos čia pateikdami papasakosime apie vienuolynų indėlį saugant miesto ir jo apylinkių gyventojų dorovę. Ankstyviausia išlikusi žinutė siekia 1836 m. Imperatoriaus įsakymu, dvasinės konsistorijos nutarimu Eva Bučinska (Buczyńska) už palaidą gyvenimą turėjo atlikti bausmę Kauno...
Apie senojo miesto šventes išliko nedaug žinių, užfiksuotų naratyviniuose šaltiniuose ir vėlyvose XVII a. pabaigos‑XVIII a. Kauno magistrato protokolų knygose. Švenčių paminėjimai miesto savivaldos dokumentuose reiškia, kad visa multikultūrinė miesto bendruomenė buvo įtraukta į šventinius renginius, o miesto valdžia juose nustatydavo taisykles ir prižiūrėdavo tvarką. Į magistrato akiratį nepatekusios šventės, veikiausiai, nebuvo visuotiniu miesto reiškiniu, o vykdavo kurios nors religinės bendruomenės ar draugijos iniciatyva. Iš šias dienas pasiekusios informacijos visas miesto šventes galima suskirstyti į keturias grupes: religines, kalendorines, progines ir valstybines. Religinės šventės...