Po Lenkijos – Lietuvos valstybės okupacijos caro valdžios požiūris į katalikų vienuolynus buvo nepalankus, daugelis jų uždaryta, o veikiantieji norėta kad kuo geriau tarnautų visuomenės reikmėms. Kauno vienuolynai, šalia kitų funkcijų, turėjo tapti ir nedorovingų asmenų perauklėjimo įstaiga, dvasinių bausmių atlikimo vieta. Kauno benediktinių archyve yra išlikę keli bylų dėl nedorovingo elgesio fragmentai, kuriuos čia pateikdami papasakosime apie vienuolynų indėlį saugant miesto ir jo apylinkių gyventojų dorovę.
Ankstyviausia išlikusi žinutė siekia 1836 m. Imperatoriaus įsakymu, dvasinės konsistorijos nutarimu Eva Bučinska (Buczyńska) už palaidą gyvenimą turėjo atlikti bausmę Kauno benediktinių vienuolyne. Paskirtos 5 dienos dvasinių rekolekcijų, išpažintis, liepta kasdien dalyvauti šv. Mišiose, kiekvieną pirmadienį ir penktadienį pasninkauti vien duona ir vandeniu. Taip pat pilnai pakartoti katekizmą, prižiūrint vietos kapelionui. Kad laiko veltui nešvaistytų, taip pat jai buvo galima duoti įvairių darbų.[1] Sekančiais metais benediktinių vienuolynas vėl turėjo gelbėti vargšei nusidėjėlei. 1837 m. į benediktinių vienuolyną liepta priimti bausmei ir atgailai Babtų seniūnijos Vilčatovo kaimo gyventoją Marijoną Šiškauskę (Szyszkowska), nes susilaukė palikuonio su liuteronu.[2]
1838 m. dvarininkas Vincentas Giedraitis su miestiete Aloiza Hendzelaite (Hendzelówna) gyveno palaidai, todėl jie turėjo netgi po 3 mėnesius praleisti vienuolynuose: Vincentas pas dominikonus, o Aloiza pas benediktines. Buvo liepta atlikti 5 dienų rekolekcijas su išpažintimi, kasdien klūpomis klausyti šv. Mišias, o sekmadieniais ir kitais šventadieniais išklūpoti per visas pamaldas, visais penktadieniais ir šeštadieniais laikytis griežto pasninko vien duona ir vandeniu, nebent tomis dienomis pasitaikytų šventės. Pakartoti katekizmą. Kitu laiku turėjo būti užimti įvairiais darbais kuriems bus tinkami.[3] Nežinia kuo buvo nusikaltusi Sofija Niepokoczycka, tačiau 1849 m. ir ji turėjo net keturis mėnesius praleisti Kauno benediktinių vienuolyne.[4] Ši keturių mėnesių bausmė buvo griežčiausia, matyt dvasiniam teismui ši nusidėjėlė pasirodė rimtai įklimpusi.
1850 m. atgailą Kauno benediktinių vienuolyne turėjo atlikti dvarininko Adomo Sutkevičiaus meilužė Anastasija Blaževičiūtė, kuri buvo tapusi nėščia. Tuo tarpu Adomui Sutkevičiui irgi nepavyko išsisukti, jis turėjo atgailauti Kauno augustinų vienuolyne. Paskirtas bausmės laikas – 25 dienos. Reikalavimai tokie patys kaip ir aukščiau minėtiems asmenims, tik pasninko dienų skaičius per savaitę didesnis: šie turėjo pasninkauti pirmadieniais, trečiadieniais ir penktadieniais.[5] XIX a. antrojoje pusėje visuotinai pereita prie trijų dienų pasninko per savaitę.
1855 m. už blogą elgesį bausmę turėjo atlikti valstiečiai Jonas Kavamokas ir Uršulė Kavamokovna. Uršulė turėjo atgailauti pas benediktines, o Jonas – pas Daugelių (Dawgialski) filialistą. Kaip įprasta, jie kasdien turėjo dalyvauti liturgijoje, tačiau kiek kitokiomis sąlygomis: vieną dieną turėjo klūpoti ant kelių, kitą dieną – gulėti kryžiumi. Sausas pasninkas pirmadieniais, trečiadieniais ir penktadieniais, taip pat paskirta atlikti viso gyvenimo išpažintį, pakartoti / išmokti tikėjimo pagrindus.[6]
1877 m. Justina Lewandowska buvo pripažinta kalta gyvenusi palaidai su Juozapu Mročinskiu, su kuriuo susilaukė sūnaus Stanislovo ir dukters Marijos. Jai paskirta 40 dienų bausmė, savo lėšomis turėjo gyventi benediktinių vienuolyne, kasdien klūpomis dalyvauti liturgijoje, pirmadieniais, trečiadieniais ir penktadieniais griežtas pasninkas. Po to atlikti viso gyvenimo išpažintį.[7] Moteriškė sąžiningai bausmę atliko, apie tai informavo vienuolės 1877 07 10.[8]
1880 m. į dvasinio teismo akiratį pateko kareivio Kazimiero Pranckevičiaus žmona Marija Pranckevičienė, neteisėtai gyvenusi su kito kareivio sūnumi Napoleonu Adomavičiumi. Jai buvo paskirta 30 dienų bausmė vienuolyne[9], tačiau panašu, kad moteriškė jos vengė, nes Kauno benediktinių vienuolynas praėjus beveik mėnesiui rašė raštą, kad nusikaltusioji vis dar neatvyko į bausmės vietą.[10] Nežinia, ar privertė ją kas atgailauti, nes daugiau su šia byla susijusių dokumentų nepavyko rasti.
Tais pačiais 1880 m. Kauno benediktinių vienuolyne atgailavo Kazimiera Kaminskaitė-Junisusienė, kuri po kelerių palaido gyvenimo metų buvo susilaukusi sūnaus Vincento.[11] 1881 m. Kauno benediktinių vienuolyne savomis lėšomis 20 dienų turėjo praleisti valstietė Agnietė Noviakasaitė, pagimdžiusi nesantuokinį vaiką.[12]
Daug problemų su savo žmona baronaite Juzefa Korfaite-Novakovskiene (Korff) turėjo Julijus Novakovskis. 1881 m. Juzefa buvo kaltinta meilės ryšiais iš pradžių Telšių mieste su pirkliu Strževeckiu, o paskui Kauno mieste su gydytoju Aleksandravičiumi. Vyras užtiko pastarąjį meilužį savo bute, žmonos lovoje, o žmona su cinišku šaltumu prisipažino įsileidžianti gydytoją į savo miegamąjį per langą. Nusivylęs vyras prašė leisti gyventi atskirai nuo žmonos, nors jie ir turėjo bendrų vaikų, o baronaitei Juzefai teko mėnesį laiko praleisti benediktinių vienuolyne.[13]
Apibendrinant galima teigti, kad turbūt kasmet Kauno mieste ar jo apylinkėse atsirasdavo į dvasinio teismo akiratį patekusių asmenų dėl palaido gyvenimo. Nusikaltusieji susilaukdavo visuomenės pasmerkimo, turėdavo apie mėnesį ar daugiau laiko atgailauti vienuolynuose, kelis kartus per savaitę pasninkaudami, pamaldų metu klūpodami ar netgi gulėdami kryžiumi. Jiems būdavo primenamos tikėjimo tiesos ir doro gyvenimo pagrindai, o sąmoningumui sustiprinti turėdavo padaryti savo sąžinės perkratą bei atlikti dažniausiai viso gyvenimo išpažintį. Sunku pasakyti, kiek tokios priemonės buvo veiksmingos, tačiau vienuolynams jos buvo našta. Vienuolės ne savo noru turėdavo tapti „kalėjimo prižiūrėtojomis“, į savo bendruomenę įsileisti įtartinos doros asmenis.
Vaida Kamuntavičienė
[1] Imperatoriaus vardu Romos katalikų konsistorijos įsakymas benediktinių vienuolyno vyresniajai, 1836, MAB, f. 38-62, l. 8.
[2] Imperatoriaus vardu Romos katalikų konsistorijos įsakymas benediktinių vienuolyno vyresniajai, 1837 05 10, MAB, f. 38-63, l. 1.
[3] Imperatoriaus vardu Romos katalikų konsistorijos įsakymas benediktinų vienuolyno vyresniajai, 1838 08 10, MAB, f. 38-74, l. 47.
[4] Vizitatoriaus raštas benediktinių vienuolyno vyresniajai, 1849 04 21, MAB, f. 38-103, l. 43.
[5] Imperatoriaus vardu Romos katalikų konsistorijos įsakymas benediktinių vienuolyno vyresniajai, 1850 11 25, MAB, f. 38-87, l. 30-31.
[6] Imperatoriaus vardu Romos katalikų konsistorijos įsakymas, 1855 08 06, MAB, f. 38-92, l. 111.
[7] Imperatoriaus įsakymas, 1877 04 20, MAB, f. 38-131, l. 1.
[8] Benediktinių pranešimas, 1877 07, 10, MAB, f. 38-131, l. 3.
[9] Imperatoriaus įsakymas, 1880 11 29, MAB, f. 38-131, l. 7.
[10] Benediktinių pranešimas, 1880 12 23, MAB, f. 38-131, l. 4.
[11] Imperatoriaus įsakymas, 1880 05 01, MAB, f. 38-131, l. 6.
[12] Imperatoriaus įsakymas, 1881 07 09, MAB, f. 38-131, l. 12, 15.
[13] Imperatoriaus įsakymas, 1881 06 13, MAB, f. 38-131, l. 10.