Nuo XIV a. pabaigos iki XVII a. vidurio Kaunas nebuvo karo veiksmų zonoje, svetimos kariuomenės miestui nekėlė grėsmės, tačiau nuo XVI a. miestiečiams nerimo priežastimi buvo savos kariuomenės plėšikaujantys daliniai. Kaunas buvo samdinių kelyje vykstant į karą ar grįžtant iš jo, bet vėliau turėjo karius ir apgyvendinti. 1579 m. Steponas Batoras Kaune telkė samdinių dalinius ruošdamasis žygiui prieš Maskvą, o 1621 m. kauniečiai netgi turėjo priimti Lenkijos samdinius (vadintus lisovčikais), kurie garsėjo ne tik karinėmis pergalėmis, bet ir ypatingu žiaurumu. 1622‑1625 m. kauniečiai su prašymais išlaisvinti juos nuo karių apgyvendinimo prievolės kreipėsi į etmoną ir valdovą, bet...