Senus miesto bendruomenės žmones, kurie prarado šeimą arba jos nesukūrė, o taip pat neįgalius našlaičius globodavo miestas. Magdeburgo teisėje buvo numatyta magistrato pareiga tokiems žmonėms suteikti pagalbą. Senajame Kaune buvo penkios negalinčių savimi pasirūpinti varguolių prieglaudos, vadintos špitolėmis. Ar joms Kauno miesto bendruomenė pastatė specialius pastatus, ar jos buvo įrengtos jau pastatytuose privačiuose miestiečių pastatuose, nėra aišku[1]. Pirmoji miesto špitolė buvo įsteigta 1519 m. prie pranciškonų bažnyčios –  tuomet vadinamoje Panemunės (dabar Aleksoto) gatvėje,  prie pat Nemuno kranto. XVI a. joje buvo 12 vietų, todėl dokumentuose buvo vadinama ne tik Senąja, bet ir...