Viduramžių miesto augimas buvo paremtas prekyba. Ryškus architektūrinis ir archeologinis intensyviai besiplečiančios prekybos indikatorius yra tiltų statyba. Tiltai – tai ne tik besivystančios prekybos, statybų ir judėjimo bei tankėjančio kelių tinklo ženklai. Jie imponuoja dėl techninių tuometinių statybininkų įgūdžių, meistrystės. Be to, upės užtvenkimas, vagos pasukimas, pumpavimo kamerų įrengimas, įleidžiant sudėtingus tilto atramų pamatus – visa tai liudija dideles kapitalo sąnaudas.
Vis tik apie Kauną žinios yra labai ribotos. Abi upės buvo vandeningos ir tai neabejotinai apsunkino įvairių inžinerinių įrenginių statybą. Žemėvaldos sistema glaudžiai siejo miesto gyventojus su teritorijomis, esančiomis už upių, tad turėjo būti įrengta bent perkėlų.[1] Reti archeologiniai duomenys byloja apie upės pakrantėje buvusius uostui skirtus inžinerinius įrenginius – krantines, užtvaras, įvažiavimus; užsimenama apie Nemune veikusį malūną.
Apie tokio pobūdžio statybos darbus informacijos suteikia ir netiesioginiai duomenys. Štai XV a. pradžioje, Nemuno ir Dubysos santakoje, Vokiečių ordinas statė Dubysos pilį. Statybų metu panaudota daug įvairiausių geležinių reikmenų, geležinės konstrukcijos pakeliamajam tiltui įrengti, buvo numatytos vietos malūnams statyti.[2] Tai atskleidžia, kad su pilies statyba sietina įvairi veikla bei poreikis samdyti įgudusius atvykėlius meistrus.
Viduramžiais labai plačiai naudota mediena ir jos gaminiai. Iš jos buvo įrengiami ir malūnai. Per šimtmečius Kaune nebeliko malūnų pėdsakų, tačiau istoriniuose šaltiniuose randame užuominų apie vandens malūnus upėje (1570 m. Kauno miesto mokesčių sąraše nurodomas 10 grašių mokestis nuo malūno, įrengto Nemune[3]). Netiesioginių duomenų apie dirbusius dailides teikia Vilniaus gatvėje tyrimų metu atrastos kelio ir tilto medinių konstrukcijų liekanos, sudėtingų hidrotechninių įrenginių ir medinių šlaitų tvirtinimų pėdsakai prie Kauno pilies, tvirtinimai Neries ir Nemuno krantinėse.
Žinoma, jog, artėdama prie M. Daukšos gatvės, Vilniaus gatvės trasa kirto griovį ir čia pirminis jos paviršius buvo žemesnis bent trimis ar daugiau metrų. Miesto augimo pradžioje, XV a., ši vieta buvo labai nelygi.[4] Ties M. Daukšos gatve būta tilto per užmirkusią daubą ar upelį, tekantį į Nemuną. Vėliau, užverčiant daubą, vanduo kaupėsi, jo lygis kilo ir ši dalis užpelkėjo. XVI a. datuojami rąstų ir lentų klojiniai atskleidžia nuoseklias miestiečių pastangas rūpintis pagrindine miesto gatve.
Galima rasti ir daugiau nedidelių užuominų apie įvairiose miesto vietose buvusius tiltus. Kauno pilies link vedė Raguvos gatvė. Ji, kirtusi M. Valančiaus gatvę, suko pilies tilto link, įrengto per fosą. Neseniai vykusių tyrimų metu buvo atrasti šio tilto pėdsakai. Gatve vedė kelias į pilį, o jos šiaurinėje dalyje, nuo XVI a. pabaigos formavosi užstatymas – fasadai buvo nukreipti į gatvę.
Kalbant apie Valančiaus gatvės šiauriniame gale, dauboje buvusią aikštę, nurodoma, kad ji suformuota žemoje ir dažnokai užliejamoje vietoje – matyt, pačioje upės pakrantėje. Ne kartą užsimenama apie tiltelių taisymą ir naujų statybą.[5]
Iš įvairių teismo dokumentų žinoma, kad Panerio kelyje Ukmergės link buvusį Raginės priemiestį nuo miesto skyrė pylimai ir siena su Panerio‑Vilijos vartais. Per čia tekėjusį upelį ties Vilkmergės keliu ėjo medinis tiltas.[6] Atrodo, tokia padėtis atitinka M. Daukšos gatvės radinius – XVII a. matyti žymios pastangos tvarkyti šiaurinės gatvės dalies dangą, greičiausiai stengtasi užtikrinti gerą susisiekimą su Raginės priemiesčiu ir toliau esančiomis vietovėmis.
Mindaugas Bertašius
[1] Kiaupa, Z. Kauno istorija. I tomas. Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų. Vilnius: Versus aureus, 2010, p. 131.
[2] Almonaitis, V., Nutautaitė, J. Vokiečių ordino Dubysos pilies statyba. Istorija LVII. Vilnius: VPI, 2003, p. 17‑25.
[3] Kiaupa, Z. Kauno miesto 1569 m. vartų ir karčemų mokesčiai. Lietuvos miestų istorijos šaltiniai. Vilnius: Mokslas, 1992, t. 2. p. 192.
[4] Bertašius, M. Tyrimai Kaune Vilniaus gatvėje. Archeologiniai tyrimai Lietuvoje 1988 ir 1989 metais. Vilnius: LII, 1990, p.123.
[5] Sabakonienė, B. Kauno aikščių genezė ir raida. Urbanistika ir rajoninis planavimas, Miesto kompozicija ir funkcinis organizavimas. Lietuvos TSR aukštųjų mokyklų mokslo darbai. Vilnius: Mokslas, 1984, p. 114.
[6] Balčiūnas, D., Vaškelis, A. Kauno senamiestis, 55 kvartalas. Jonavos gt. Nr. 56 1997 m. žvalgomųjų tyrimų ataskaita. Kaunas, 1998, KPRI, LII B.2971.