XVI a. viduryje Kaune prasidėjo mūrijimo darbų bumas, kuris tęsėsi iki šimtmečio pabaigos, o XVII a. pradžioje Aleksandras Gvagninis Kauną pavadino „mūriniu miestu“. Pagrindus šiems pokyčiams Kaune padėjo 1540 m. Žygimanto Senojo privilegija, kurioje buvo nurodyta užstatyti tuščius sklypus ir bendruomenės reikmėms išlaikyti Kauno plytinę, kuri tuo metu buvo apleista ir neprižiūrima. Miesto plytinė, visų pirma, buvo reikalinga miesto bendruomeninių pastatų statyboms, tačiau atlikusios plytos taip pat pardavinėtos miestiečiams, stačiusiems privačius namus. Kartu su plytomis buvo gaminamos ir čerpės. Ilgainiui kartu su miesto plytine ėmė veikti privačios bei vienuolynų ir parapinės bažnyčios...