Pirmosios žinios apie Kauno keltus yra atsitiktinės, apsiribojančios kelto arba keltininkų paminėjimais, kurie nesuteikia daugiau informacijos. Miesto rašytinis palikimas žymiai pagausėjo XVIII amžiuje, nes šalia aktų knygų išliko magistrato posėdžių protokolai ir finansiniai dokumentai. Tuomet Kauno miestui priklausė Nemuno keltas, o Neries keltas buvo Vilijampolės savininkų Radvilų nuosavybėje[1]. Nors 1764 m. kauniečiai aiškino, kad Radvilos sau prisiskyrė iš miesto ne tik Neries krantą, bet ir Neries keltą[2], vis tik jo priklausomybė iki XVIII a. nėra aiški. Neries keltas praeityje nebūtinai priklausė miestui – galėjo būti ir Kauno seniūno žinioje. Tuo tarpu Nemuno keltas (arba keltai)...