Kauno miestiečių kasdieniniam gyvenimui ir profesinei veiklai didelę reikšmę turėjo raštingumas. Gebėjimas skaityti, rašyti ir skaičiuoti buvo būtinas pirklių, gydytojų, teisininkų, kai kurių amatininkų – auksakalių, mūrininkų ir kt. darbe. Raštingumo buvo reikalaujama iš miesto savivaldos žmonių – burmistrų, tarėjų, vaito, suolininkų, tad jau XV a. Kaune žinomos miesto savivaldos institucijų raštinės; yra išlikę čia rašyti raštai ir žinutės apie jų veiklą. XVI a. viduryje raštas dokumentų pavidalu jau buvo giliai prasiskverbęs į kasdienį kauniečių gyvenimą. Tuo metu jau sunku įsivaizduoti beraštį pirklį, prekiaujantį ne tik Kaune, bet ir Vilniuje ar Dancinge. Beveik kasdienio gyvenimo...