Apie senojo miesto šventes išliko nedaug žinių, užfiksuotų naratyviniuose šaltiniuose ir vėlyvose XVII a. pabaigos‑XVIII a. Kauno magistrato protokolų knygose. Švenčių paminėjimai miesto savivaldos dokumentuose reiškia, kad visa multikultūrinė miesto bendruomenė buvo įtraukta į šventinius renginius, o miesto valdžia juose nustatydavo taisykles ir prižiūrėdavo tvarką. Į magistrato akiratį nepatekusios šventės, veikiausiai, nebuvo visuotiniu miesto reiškiniu, o vykdavo kurios nors religinės bendruomenės ar draugijos iniciatyva. Iš šias dienas pasiekusios informacijos visas miesto šventes galima suskirstyti į keturias grupes: religines, kalendorines, progines ir valstybines. Religinės šventės...