Kauno mieste vykdavo stebuklai. Pagrindinis jų kaltininkas buvo Čenstakavos Dievo Motinos paveikslas[1], iš pradžių kabojęs Šv. Jurgio bernardinų bažnyčios kairėje pusėje buvusioje koplyčioje. Niekas nežinojo, kaip tas paveikslas Kaune atsirado, tačiau jo stebuklingosios galios ypač išryškėjo XVII a. vidurio Rusijos okupacijos metu. XVII a. antrojoje pusėje visoje LDK apskritai buvo pastebima tendencija laukti stebuklų ir pagerbti malonėmis garsėjusius paveikslus. Dievo malonės poreikį, matyt, sustiprino patirti karo baisumai ir ligi tol neregėtos okupacijos žiaurumas. Čenstakavos Dievo Motinos paveikslas buvo Lenkijoje, Čenstakavos pauliečių vienuolyno bažnyčioje kabojusio ir stebuklais...