Švč. Mergelės Marijos Literatų brolija buvo pati seniausia, žymiausia ir įtakingiausia Kauno miesto bažnyčiose veikusi pasauliečių religinė brolija. 1503 m. prie parapinės bažnyčios įkurtos brolijos pirminis tikslas buvo gilinti žinias apie tikėjimą, rūpintis sielos išganymu. Nors bažnytinės brolijos paprastai jungdavo abiejų lyčių bet kokios socialinės padėties asmenis, Kauno literatų broliją sudarė išimtinai išsilavinę ir raštingi Kauno miestiečiai, visų pirma Kauno savivaldos institucijų nariai, tuometinis miesto elitas.
XVI a. viduryje dėl liuteronybės sklaidos brolija patyrė krizę, tačiau sugebėjo apie 1576 m. atsigauti. Paprašytas aktyviausių brolijos narių Kauno miestiečių Jono Husovskio, Serafino Dambravos, Jono Žodkovičiaus ir Jokūbo Tilio, 1579 m. balandžio 16 d. Steponas Batoras patvirtino Literatų brolijos privilegiją, jai suteikdamas teisę pasirūpinti parapinės bažnyčios priežiūra, jos tolimesne statyba. Brolijos nariai rinko tris parapinės bažnyčios tarybos narius, raštininką bei ekonomą[1], taigi, buvo įtakingi Kauno parapijos gyvenime. Apskritai Literatų brolijos nariai buvo turtingi, garbingi bei įtakingi asmenys, reguliariai rėmę parapinę bažnyčią ir savą broliją. Tai leido brolijai sukaupti nemenkus turtus. 1669 m. vizitacijos duomenimis, brolija turėjo savo namą netoli miesto sienos, kurį nuomavo įvairiems asmenims. 1662 m. sudarytame turtų registre minimi dar du mūriniai namai, brolijai paaukoti kunigo Adomo Odolskio (vienas prie Nemuno, kitas Didžiojoje gatvėje), mūrnamis, dovanotas velionio Jono Balčiševskio su žmona, bei keletas įvairiose miesto vietose išsidėsčiusių tuščių sklypų, kuriuos dovanojo įvairūs asmenys, taip pat nemenkos pinigų sumos. Tie namai bei sklypai buvo nuomoti, parduoti ar kitaip jais buvo disponuota, kad brolija gautų lėšų savo kasdieninėms išlaidoms.[2] 1782 m. vizitacijos duomenimis, brolija turėjo net 32 sklypus su pastatais mieste.
Brolijos nariai melsdavosi prie kairėje bažnyčios pusėje įrengto savojo brolijos altoriaus. 1700 m. vizitacijoje minima, kad pirmajame altoriaus tarpsnyje buvo Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų paveikslas, išlikęs ir 1782 m. Antrajame tarpsnyje 1700 m. paminėtas tiesiog Marijos paveikslas, o 1782 m. ten jau buvo Švč. Trejybės paveikslas.[3] Kaip įprasta, Literatų brolija rūpinosi visais šio altoriaus liturginiais reikmenimis. 1663 m. gegužės 2 dieną Livonijos kanauninko Stanislovo Tvardosto Šachoveckio sudarytas po Maskvos okupacijos išlikusių Literatų brolijos liturginių reikmenų inventorius liudija apie nemenkus turtus: būta net 8 arnotų, pora sidabrinių žvakidžių, sidabrinis paauksuotas kryžius, 4 paauksuotos taurės, 29 sidabro plokštelės ir kt. Altoriaus paveikslo Mariją ir Kūdikį puošė paauksuoto sidabro karūnos, Kūdikis turėjo paauksuoto sidabro skeptrą. Po 1663 m. miestiečiai, kaip liudijo tuometinis brolijos raštininkas Jurgis Burniškis, brolijai dovanojo: Stanislovas Kamienskis su žmona ir vaikais – paauksuotus taurę su patena, Jonas Tomas Aleksiejus su žmona ir vaikais – albą, Jonas Andrius Lukaševičius – porą kitaikos vėliavų, Kauno suolininkas Jonas Petras Gulibinskis – marmurinį portatilį. [4]
1669 m. duomenimis, literatų brolijos nariai prie savo altoriaus melsdavosi kiekvieną šeštadienį, sekmadienį ir šventadienį. [5] Taip pat prie Literatų altoriaus melsdavosi Kauno miestiečiai prieš išrinkdami naująją miesto valdžią. Vienas iš brolijos įpareigojimų buvo pasirūpinti savo narių laidotuvėmis. Literatų brolijos nariai taip pat atlikdavo šią pareigą, o parapinėje bažnyčioje turėjo savo laidojimo rūsį, kuriame atguldavo amžinojo poilsio. Atlaidus brolija švęsdavo šv. Petro ir Pauliaus (birželio 29 d.), Visų Šventųjų (lapkričio 1 d.), Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų (rugpjūčio 15 d.) dienomis.[6]
XVIII a. antrojoje pusėje Literatų brolijos populiarumas, neišlaikęs vienuolynų bažnyčiose veikusių kitų bažnytinių brolijų konkurencijos, miestiečių tarpe slopo. Kauno miesto valdyme buvo įtakingi protestantai, trūko iškilių katalikų asmenybių magistrate. Tačiau būtent Kauno magistrato nariai ilgiausiai liko ištikimi šiai brolijai.[7] Galutinai Literatų brolija nustojo veikti Rusijos okupacijos laikais XIX a. pradžioje. Tačiau žmonės brolijos altorių dar ilgai iš įpročio vadino Literatų altoriumi.
Vaida Kamuntavičienė
[1] Kiaupa Z., Kauno istorija, Vilnius, 2012, t. 1, p. 322-323 (Lietuvos metrika, 64 (2), l. 37v-40).
[2] Kauno parapinės bažnyčios vizitacija, 1669 m., Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos Rankraščių skyrius (toliau – MAB), f. 318-28550, l. 9v-10v.
[3] Varsackytė R., Kauno miesto ir Bažnyčios kultūrų sąveika XVI a. pabaigoje – XVIII a. pabaigoje, daktaro disertacija, vadovas Zigmantas Kiaupa, Kaunas, 2006, p. 233.
[4] Kauno parapinės bažnyčios vizitacija, 1669 m., MAB, f. 318-28550, l. 8v-9r.
[5] Kauno parapinės bažnyčios vizitacija, 1669 m., MAB, f. 318-28550, l. 12v.
[6] Vyskupo Ignoto Jokūbo Masalskio Kauno dekanato vizitacija, parengė V. Jogėla, Vilnius, 2001, p. 35.
[7] Varsackytė R., Kauno miesto ir Bažnyčios kultūrų sąveika… p. 96.