Nesant kelių tinklo, viduramžių miestuose komunikacija upėmis buvo svarbiausia. Todėl prie upės paprastai kūrėsi uostai ir čia vedė pagrindinės miesto gatvės. Viena tokių gatvių galėjo būti Muitinės gatvė Kaune. Tiesa, tiksli istorinės Kauno muitinės vieta nežinoma, kaip nežinoma, ar senoji Muitinės gatvė buvusi dabartinės gatvės vietoje. Galbūt ji uostą jungė tiesiai su pagrindine miesto aikšte ir ėjo dabartinės Aleksoto gatvės trasa. Vertinant urbanistinę Senamiesčio struktūrą[1], funkciškai palankesnė muitinei vieta galėjo būti ties Vytauto bažnyčia. Tačiau nuo XVI a. tokiu pavadinimu žinoma gatvė, vedusi iš Rotušės aikštės rytų pusėn, Nemuno link[2]. Tada, pagal rekonstruotą pirminį miesto reljefą, ankstyvosios muitinės vieta galėjo būti rytiniame miesto pakraštyje, prie Nemuno. Čia buvo nedidelė įlanka ir gana status šlaitas[3], kur XVI amžiuje galėjo būti miesto muitinė.
Manoma, jog muitai nusistovėjo per XV amžių, o juos rinko mieste įsikūrusi muitinė[4]. Atvykstantys pirkliai, užsiregistravę pasienio punkte, galėjo sumokėti muitą jau atlikę prekybos sandorį. Ankstyviausiame iš išlikusių, 1495 m., Kauno muitinėje renkamų muitų tvarkos išdėstymų rašoma apie pirklių, atvykstančių į Kauną ar iš jo išvykstančių, pareigą prisistatyti muitininkams[5]. Priklys galėjo iškrauti laivą tik muitininkui apžiūrėjus prekes. Tokia muitinės veikla įgalino ją įsikurti nebūtinai pačiame uoste, bet ir kiek toliau – tuometinio uosto pakraštyje. Tą liudytų gatvės jungiančios miesto pakraštį (XVI a. pradžioje tai dar mieto pakraštys) su centru (aikšte).
Visgi manoma, jog Kauno muitinė turėjo įsikurti anksti, miestui pradėjus plėtoti įvairias veiklas. Tad gali būti, jog ankstyvoji muitinė galėjo būti ir netoli Vytauto bažnyčios. Tokį požiūrį patvirtintų gana gausūs XIV a. ir XV a. sandūros bei vėlesnio laikotarpio monetų ir prekių skaičiavimo (prekybinių) žetonų radiniai sklype prie Perkūno namo. Tai vieta pakeliui iš uosto į pagrindinę turgaus aikštę. Šioje vietoje, kultūrinio sluoksnio apatinėje dalyje, rasta dviejų tipų seniausių Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės monetų, literatūroje vadinamų Kęstučio ir Vytauto denarais[6]. Palyginti gausus monetų telkinys leidžia daryti prielaidą, kad čia galėjo būti ankstyviausia Kauno muitinė. Be to, būtent čia rasti bent keturi skaičiavimo žetonai, datuojami XV a. II pusės ir XVI a. pradžios laikotarpiu[7].
Mindaugas Bertašius
[1] Bertašius, M. Dingęs miestas. Viduramžių Kaunas archeologinių tyrimų duomenimis. Kaunas: KTU, 2013.
[2] Sabakonienė, B. Kauno senamiesčio gatvėvardžiai XVI-XX a. Architektūros paminklai. Vilnius: Mokslas, T. VI, 1980, p. 45.
[3] Bertašius, M., op. cit., pav. 19.
[4] Kiaupa, Z. Kauno istorija. Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų. Vilnius: Versus aureus, T. 1, 2010, p. 94.
[5] Ibid.
[6] Bertašius, M., op. cit., p. 30.
[7] Bertašius, M. Kauno jėzuitų gimnazijos (senamiesčio 8 kv., Jėzuitų skg. ir Aleksoto gatvių kampe) archeologinių tyrimų ataskaita. Kaunas, 1996, LII, b. 2530; Bertašius, M. Kauno senamiesčio kultūrinio sluoksnio AR 10 A,C, Aleksoto – Jėzuitų g. skvero archeologinių tyrinėjimų 1997 m. ataskaita. Kaunas, 1998, LII, b. 2989