Greičiausiai įdomią raidą galėtų atskleisti archeologiniai tyrimai 11 senamiesčio kvartale, esančiame pietrytiniame aikštės kampe, tarp Aleksoto, Muitinės ir V. Kuzmos gatvių. Tačiau iki šiol jie neatlikti, tad duomenų apie šią vietą visai neturime. Tačiau architektūros tyrimai liudija čia buvus vieną seniausių Kauno mūrinių pastatų. Jo padėtis – greta pagrindinio kelio nuo uosto į miesto aikštę, svarbioje miesto plano ašyje – rodo galimai reikšmingą pastato funkciją. Remiantis XIX a. istorinėmis užuominomis, literatūroje nurodoma, kad nuo XVI a. pradžios čia galėjo apsistoti kartkartėmis Kaune apsilankantys Lietuvos valdovai[1].
Istoriniai duomenys apie pastatus, siekiantys tik XVI a. pabaigą, byloja, kad tuomet šio kvartalo teritorijoje buvę trys sklypai, kuriuose stovėjo trys mūriniai pastatai: didysis ir mažasis mūriniai namai, priklausę Ravoms, taip pat pranciškonų konvento mūrinis namas[2]. Architektūros tyrimai atskleidžia, kad Aleksoto ir Muitinės gatvių kampe stovėjo didysis Ravoms priklausęs mūrinis namas; anksčiausias pastatas čia galbūt siekia XV a., nes jau XVI a. pradžioje buvo rekonstruotas pristatant ir stipriai iškeliant antrą aukštą, o XVI a. antroje pusėje pastatas radikaliai rekonstruotas, pertvarkytos langų angos[3].
Pastato vieta ir statybų būdas bei laikas, mūro kokybė, fasado puošybos meistriškumas skatina kelti hipotezę apie ankstyvosios mūrinės miesto Rotušės vietą. Miestuose ji būdavo statoma turgaus aikštėje arba prie jos. Rotušės reikšmė – tiek praktinė, tiek simbolinė. Neabejojama, kad XV a. pirmojoje pusėje Kaunas turėjo Rotušę[4]. Tokia pastato vieta tinkama ir priimtina, įvertinus urbanistinės miesto raidos bei užstatymo etapus[5]. Remiantis čia pateikiamais samprotavimais apie miesto plano raidą matyti, kad šio statinio vieta yra pagrindinėje miesto plano idėjinėje ašyje, tarp seniausių visuomeninių miesto pastatų – Katedros ir Vytauto bažnyčios. Tokią svarbiausio savivaldžio miesto visuomeninio pastato vietos parinkimo galimybę patvirtina ir Baltijos pajūrio regiono miestų analogijos. Neretai ankstyvojo miesto vaito ir tarybos posėdžių vieta buvo mūro namuose, pastatytuose prie aikštės ar net šalutinėse gatvelėse, o kartais prekybos salę turinčių pirklių namuose – tai gana įprastas regione besikuriantiems miestams modelis[6]. Vertėtų atkreipti dėmesį ir į tam metui nebūdingus dažnus šio namo perstatymus, liudijančius pastato svarbą miesto gyvenime. Nors gotikos laikotarpio pastatuose ilgą laiką išlieka būdingas juodai degtų plytų dekoras, tačiau akivaizdžiai matyti, kad vėlesniuose (XVI a.) statiniuose jis paprastėja ir nebesilaikoma stilistinės visumos.
Architektūros tyrimai atskleidė, kad šiaurės rytiniame to paties kvartalo kampe greičiausiai nuo XVII a. pirmosios pusės stovėjo mūrinis dviaukštis 26,5x7,8 m dydžio pranciškonų konvento pastatas. Pranciškonų provincijolų 1597 m ir 1612‑1615 m. vizitacijų aktuose minimas tik medinis vienuolyno pastatas, dengtas mediniu stogu[7]. Kol kas jokių archeologinių tyrimų čia neatlikta.
Mindaugas Bertašius
[1] Matušakaitė, M. Čia aidėjo Lietuvos valdovų žingsniai. Santara, 26, vasara. Kaunas: Santara, 1996, p. 106.
[2] Oksas, J. Kauno senamiesčio centrinės dalies urbanistinė raida nuo XVI a. pradžios iki XIX a. vidurio. Lietuvos TSR architektūros klausimai, VI (I). Vilnius: Mokslas, 1979, p. 31–46.
[3] Prikockis, G. Pastatų kompleksas Muitinės g. 2 Kaune, žvalgybiniai architektūriniai tyrimai. Kaunas, 2008, G. Prikockio asm. archyvas.
[4] Kiaupa, Z. Kauno istorija. Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų. Vilnius: Versus aureus, T. I, 2010, p. 52.
[5] Bertašius, M. Dingęs miestas. Viduramžių Kaunas archeologinių tyrimų duomenimis. Kaunas: KTU leidykla, 2013.
[6] Szczepański, J. Ratusze polskiego pobrzeża Bałtyku, Gdańsk: Marpress, 1996.
[7] Mączka, A. Najstarze klasztory franciszkanskie na Litwie (XV w.) w świetle wizytacji prowinciałów: Jana Donati Caputo (1596-1598) oraz Adama Goskiego (1612‑1615). Pirmieji pranciškonų žingsniai Lietuvoje XIII-XVII a. (sud. D. Baronas). Vilnius: Aidai, 2006, p. 82‑103.