Ten, kur dabar driekiasi Laisvės alėja, netoliese Šv. Gertrūdos bažnyčios, LDK laikais buvo Kauno miestiečių katalikų parapinės kapinės, kuriose stovėjo didelis medinis kapinių kryžius su Nukryžiuotoju. Šiam kryžiui pradėjus garsėti stebuklais, XVIII a. antrojoje pusėje aplinkui kryžių buvo pastatyta medinė Išganytojo koplyčia, minėta jau 1785 m.[1], globota tuo metu Šv. Gertrūdos bažnyčioje šeimininkavusių rokitų. Didžiulis kapinių kryžius atsidūrė koplyčios centriniame altoriuje.
1804 m. duomenimis koplyčia buvo medinė, apkalta lentutėmis, dengta gontais, virš stogo iškeltas geležinis kryžius. Koplyčios teritorija aptverta medine tvora, tačiau revoliucijos metu (matyt, turėtas galvoje 1794 m. sukilimas) ta tvora netoliese stovyklavusių kareivių buvo nugriauta ir sukūrenta[2]. 1821 m. rugsėjo 12 d. Augustinas Polikarpas pašventino koplyčios altoriaus portatilį su relikvijomis. Tačiau, matyt, koplyčia suseno, nes 1822 m. Karolio Pacanovskio lėšomis buvo pastatyta nauja medinė koplyčia gontais dengtu stogu ir dvivėrėmis durimis. Didžiojo altoriaus vietoje išliko minėtas kryžius su Nukryžiuotoju[3]. 1834 m. vizitacijos duomenimis altorius su stebuklais garsėjusiu kryžiumi buvo medinis, drožėjų darbo, su kolonomis[4]. M. Valančius teigė, kad koplyčioje be perstojo melsdavosi žmonės, prašydami užtarimo ir stebuklų[5]. Tačiau apie konkrečias žmonių patirtas malones šaltiniai duomenų nepateikia.
Tikintieji neilgai džiaugėsi Išganytojo koplyčia. Rusijos okupaciniam režimui ji užkliuvo 1848 m., nes trukdė nutiesti naują kelią, Nikolajevski prospektą (dabartinė Laisvės alėja). Kauno dekanas buvo įpareigotas pasirūpinti koplyčios perkėlimu į kitą tiek senojo, tiek naujojo Kauno miesto gyventojams patogią vietą, kas, iš esmės, reiškė koplyčios sunaikinimą[6]. 1850 m. birželio 1 d. jau griežtai įsakyta koplyčią pašalinti[7]. Kauno gubernijos statybų komisija kelis kartus kreipėsi į Kauno miesto policiją, siekdama pagreitinti koplyčios perkėlimą, kol galiausiai 1850 m. spalio 23 d. policija raportavo, kad altorių su stebuklais pagarsėjusiu kryžiumi šaritės (tuo metu Šv. Gertrūdos bažnyčią globoję Gailestingosios seserys) perkėlė į Šv. Gertrūdos bažnyčią[8], ten įrengdamos ketvirtąjį, medinį, kolonomis papuoštą, altorių, o koplyčia buvo pernešta į parapijos kapines. Prie stebuklais garsėjusio kryžiaus Šv. Gertrūdos bažnyčioje kiekvieną penktadienį vykdavo pamaldos, susirinkdavo labai daug žmonių[9]. M. Valančiaus duomenimis kryžius buvo patalpintas bažnyčios bokšte[10]. Tarp dviejų pasaulinių karų jį globojo marijonai.
1948 m., sovietinei valdžiai uždarius Šv. Gertrūdos bažnyčią, kryžius perkeltas į Kauno Šv. Petro ir Pauliaus bažnyčią, patalpintas viename iš altorių. Lietuvai atgavus nepriklausomybę ir Šv. Gertrūdos bažnyčią sugrąžinus tikintiesiems, 1995 m. kryžius su Nukryžiuotuoju sugrįžo į šią bažnyčią ir šiuo metu stovi presbiterijoje, tarp senojo ir naujojo altorių. Aplinkui ant bažnyčios sienų sukabinti votai, tikinčiųjų padėkos Viešpačiui už prie stebuklais garsėjusio kryžiaus sulauktas malones. Tikima, kad ir šiandien prie šio kryžiaus galima patirti Viešpaties pagalbą.
Vaida Kamuntavičienė
[1] Šv. Gertrūdos bažnyčios ir rokitų špitolės aprašymas, 1785 03 25. Lietuvos valstybės istorijos archyvas (toliau – LVIA), f. 1671-4-364, l. 2v.
[2] Šv. Gertrūdos bažnyčios ir špitolės vizitacija, 1804 08 23. Kauno arkivyskupijos kurijos archyvas (toliau – KAKA), b. 142, l. 888v.
[3] Šv. Gertrūdos bažnyčios ir špitolės inventorius, sudarytas perduodant šaritėms, 1825 07 17. LVIA, f. 1671-4-2, l. 38; Šv. Gertrūdos bažnyčios ir špitolės vizitacija, 1828 m. LVIA, f. 694-1-3659, l. 3v-4r.
[4] Šv. Gertrūdos bažnyčios ir špitolės vizitacija, 1834 04 18. KAKA, b. 142, l. 859v.
[5] Valančius, M. Pastabos pačiam sau. Vilnius, 1996, p. 149.
[6] Kauno dekano Jurgio Olševskio raštas Kauno gubernijos statybų komisijai dėl Išganytojo koplyčios perkėlimo, 1848 02 29. Kauno apskrities archyvas (toliau – KAA), f. I 473-1-697, l. 1.
[7] Šv. Gertrūdos bažnyčios vizitacija, 1850 m. KAKA, b. 142, l. 855v.
[8] Kauno miesto policijos raportas, 1850 10 23. KAA, f. I 473-1-1052, l. 8.
[9] Šv. Gertrūdos bažnyčios vizitacija, 1850 m. KAKA, b. 142, l. 855v.
[10] Valančius, M., op. cit., p. 148-149.