Šio sklypo užstatymo pradžia – XVI a. Pirmasis pastatas buvo mūrinis, stačiakampio plano, vieno aukšto, su rūsiu. Šoninis rytinis fasadas buvo visiškai aklinas. Langai, įėjimai – tik kiemo pusėje. Planinė struktūra tipiška to laikmečio pastatams: dvi skersinės sienos dalino pastatą į tris dalis, galuose formuodamos kvadratines patalpas, viduryje – siauresnę, stačiakampę.
Vienas įdomiausių statinio elementų – architektūrinių tyrimų metu po tinko sluoksniu rytiniame fasade išryškėjęs juodų perdegtų plytų rombinis ornamentas, puošiantis ir pietinio fasado pirmąjį aukštą. Tūris, plytų raštas, aklinas šoninis fasadas leidžia šį namą lyginti su Aleksoto ir Muitinės gatvių kampe tuo pačiu metu stovėjusiu pastatu. Skiriasi tik pagrindinių fasadų struktūra. Muitinės gatvės fasade rasti buvusių langų, durų fragmentai, puošybiniai elementai. Tuo tarpu Vilniaus g. 11 fasade jokių to meto architektūrinų detalių nerasta. Galbūt, jos buvo suardytos XIX a. pirmajame aukšte iškapojant didesnes durų angas. Pagrindinis įėjimas į pastatą – vakariniame fasade iš kiemo pusės.
XVI a. pabaigoje‑XVII a. pradžioje Vilniaus gatvės fasade buvo užstatytas antrasis aukštas su puošniu frontonu. Tyrimų metu pašalinus pietinio fasado tinką rasti antrojo aukšto išoriniai langų angokraščiai, puošti profilinėmis plytomis, dekoratyvinės pusapskritimės nišos virš langų, nedidelis langelis fasado viduryje, frizinė juosta virš pirmojo aukšto, frontono apatinės centrinės dalies elementai.
Pietų pusėje nuo Vilniaus gatvės sklypas buvo atitvertas mūrine tvora. Pirmojo aukšto patalpos naudotos ūkinėms reikmėms, o antrojo buvo gyvenamos. XVIII a. mūrinėje Vilniaus gatvės tvoroje buvo įrengti barokiniai vartai į kiemą. Pietvakarinėje pastato pusėje prie mūrinės tvoros pastatytas nedidelis priestatas. XIX a. šis priestatas dvigubai praplėstas, ant jo buvo užstatytas antrasis aukštas. Susiaurintos ir žemiau nuleistos antrojo aukšto langų angos, Vilniaus gatvės fasado pirmajame aukšte iškirstos trejos durys į patalpą, virš pirmojo aukšto įrengta nauja perdanga, fasadai nutinkuoti. Tokia pastato būklė matoma 1918 m. K. Šimonio piešinyje.
Asta Prikockienė