Totorių Kampas (priemiestis) – tai 33 rytinis Senamiesčio kvartalas, plytintis tarp D. Poškos, J. Gruodžio ir I. Kanto gatvių bei artimiausia šių gatvių aplinka. Jis išsidėstęs tarp dviejų kelio į Vilnių atšakų –J. Gruodžio ir Nemuno gatvių. Didžiausia šios miesto dalies gatvė 1586 m. vadinta Totorių gatve (tai dab. D. Poškos g.). Taip ji vadinta nuo XVI a., o visa ši miesto dalis su kalneliu – Totorių apylinke.[1] Gatvė buvusi nežymi, nes vedė pro retokai užstatytą pakraštį ir įvairiose kalvelės vietose (viršuje bei pašlaitėje) išdėstytas keramikos degimo krosnis, susitelkusias 33 kvartalo teritorijoje.
Totoriai Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemėse apsigyveno jau XIV a. pradžioje, tai buvo privilegijuota visuomenės grupė. Dalis jų kūrėsi Lietuvos miestuose (totoriai miestiečiai), Totorių Kampu vadinamose gatvėse.[2] Kaune tokia gatvė žinoma nuo XVI amžiaus. Miestuose totoriai dažnai dirbdavo vežikais, užsiimdavo odininkyste bei daržininkyste. Jų valdoma žemė buvo valdovo nuosavybė. Greičiausiai, jau nuo XVI a. ši dalis priklausė miestui. Tuo metu čia jau veikė bent keturios keramikos degimo krosnys – tiek jų surasta tyrimų metu, tačiau jų galėjo veikti ir daugiau.[3] Ankstyviausios krosnys datuotos XVI a. pradžia. Krosnys įrengtos nedidelės smėlio kalvos šlaituose, matyt, užsitikrinant palankesnes degimui sąlygas (geresnė trauka krosnies įrenginiuose). Ši kalva ryškiai išsiskiria miesto reljefe ir dabar.
Totorių kampo teritorijoje nerasta taisyklingo ir sklypais suplanuoto užstatymo pėdsakų. Matyt, ilgą laiką čia apkritai nebūta užstatymo, o ir esamą sudarė menki mediniai statiniai. J. Gruodžio gatvė su Šv. Gertrūdos bažnyčia ir kapinėmis ribojo šį kampą, ja ėjo kelias į Vilnių. Kelio (ar gatvės) sluoksnis formavosi tiesiai ant pirminio paviršiaus, jis gana ryškus.[4] Radiniai datuotų sluoksnį nuo XVI amžiaus. Šio kelio trasoje miesto sienoje vėliau pastatytas Totorių vartų bokštas. Taip pat šalia Totorių gatvės 1625 m. yra paminimas ir pylimas miesto apsaugai.[5]
Mindaugas Bertašius
[1] Sabakonienė, B. Kauno senamiesčio gatvėvardžiai XVI-XX a. In Architektūros paminklai, T. VI. Vilnius: Mokslas, 1980, p. 46.
[2] Borawski, P. Sytuacja prawna ludności tatarskiej. Acta Baltico-Slavica, XV. Archeologia historia etnographia et linguarum scientia. Ossolineum, 1983, p. 58.
[3] Bertašius, M. Dingęs miestas. Viduramžių Kaunas archeologinių tyrimų duomenimis. Kaunas: KTU, 2013.
[4] Vaškelis A. Kauno senamiestis. 177 kv. Kauno miesto gynybinė siena. Archeologinių tyrimų ataskaita. Kaunas, 1980, LII B. 900.
[5] Oksas, J. Kauno senamiesčio 6 kvartalo istoriniai tyrimai. Kaunas, 1983, KPD F5-1-3281.