Tai nuo seniausių laikų susiformavusi gatvė, manoma, viena iš kompozicinių ašių davusi pagrindą viduramžių miesto planui.[1] Senasis gatvės pavadinimas Panerio gatvė (vadinama ulica Ponierska, platea Wiliense). Ties šiauriniu galu, jau žemutinėje upės terasoje, ji suko į rytus ir palei Neries upės krantą tęsėsi link Raginės priemiesčio. Ankstyviausias užrašytas gatvės pavadinimas 1583 m. yra „ulica Ponierska“, vėliau naudotos formos „platea Wiliense“, „ulica Wilijska“, „ulica Powilejska“, nepakitęs pavadinimas išliko iki XIX a. vid.[2]
Iki XVIII a. vidurio šiaurinėje gatvės dalyje ir šiauriniame gretimo 42 kvartalo pakraštyje buvo žemuma (dykvietė, kaip teigiama XVIII a. pabaigoje), kurią pavasariais užliedavo polaidžio vanduo; vėliau ji buvo užpilta, pakeltas paviršius ir pratęsta dabartinė Šv. Gertrūdos g. 1603-aisiais, didžiojo miesto gaisro metu, visas gretimas kvartalas išdegė, 1624 m. tai pasikartojo. 1604-1605 m. kvartalo teritorijoje parduodama daug tuščių sklypų.[3] Archeologinių tyrimų metu šiauriniame krašte aptikta medinių XVIII a. šlaito tvirtinimų, – vertikaliai sukaltų polių ir horizontaliai vienų ant kitų klotų rąstų. Tuo būdu, matyt, ne tik sutvirtintas šlaitas, bet ir įrengta krantinė. Greičiausiai anuometinė žemuma buvo išplauta Neries vagos.
M. Valančiaus gatvėje, nors ir ne taip tankiai, kaip kitoje Senamiesčio vietose, ėmė rastis mūrinių namų. Tai patvirtina tiek istorinių šaltinių duomenys, tiek ir archeologiniai tyrimai – šiaurinėje gatvės dalyje (dabartinio skvero vietoje) yra atrasti trijų mūrinių XVI a. pabaigoje – XVII a. pirmojoje pusėje statytų namų pamatai.[4] Taip pat istoriniai šaltiniai mini mūrinį namą XVII a. viduryje (1666 m. aktas) stovėjusį Raguvos ir M. Valančiaus gatvių kampe.[5] Tačiau daugiausia prie gatvės stovėjo medinių namų ir toks perimetrinis mūrinis užstatymas, koks būdingas pietinei senojo miesto daliai, čia nesusiformavo.
Iki XVI a. pradžios 42 kvartalo teritorija buvo miesto jurisdikcijoje, bet vėliau pateko į Kauno seniūno valdą. Iš 1531 05 05 Lietuvos Metrikos akto žinome, kad Kauno seniūnas Jonas Radvila buvo užgrobęs abi Panerio gatvės puses nuo dvaro ribos (prie 42 kv. šiaurės vakarų kampo) iki Raginės. Tik karaliaus Žygimanto Senojo įsikišimas atstatė pažeistą tvarką.[6]
Gatvės šiaurinėje dalyje (44 kvartalas) ryškus ankstyvosios gyvenvietės sluoksnis su XIV a. datuojama vietine ir importine (šlifuota juodoji) keramika.[7] Sluoksnyje rasti židinio pėdsakai, žuvų žvynų ir kiaušinių lukštų liekanos. XV-XVI a. čia, suplanuoto miesto pakraštyje, randami gamybinių įrenginių – įvairios paskirties krosnių – likučiai.
Gatvės plotis labai nevienodas, per šimtmečius išliko mažai pakitęs, nuo 8,5 m ties Rotušės aikšte tolyn gatvė platėjo iki 10,2 m, ar net 12,7 m šiaurinėje dalyje. Panerio aikštė buvo Valančiaus g. šiauriniame gale. Žinių apie ją yra iš 1693 metų. Turgaus aikštė prie upės buvo Vandenvežio ir Arklių ar Kumelių gatvių sankryžoje[8], t.y. šiaurinėje miesto dalyje, netoli Neries pakrantės. Iš tiesų tai galėjo būti ir gyvulių arba arklių turgavietė, atsiradusi gerokai anksčiau. Vandenvežio gatvės pavadinimas rodo, jog šiose vietose vanduo buvo semiamas gyventojų poreikiams. Šlaituose galėjo trykšti versmių, kurių vanduo buvo pilamas į statines ir išvežiojamas. Aikštė suformuota žemoje ir dažnokai užliejamoje vietoje – matyt, pačioje upės pakrantėje. Ne kartą užsimenama apie tiltelių taisymą ir naujų statybą.[9]
Mindaugas Bertašius
[1] Bertašius, M. Dingęs miestas. Viduramžių Kaunas archeologinių tyrimų duomenimis. Kaunas: KTU, 2013, p. 53.
[2] Balčiūnas D., Bertašius M., Vaškelis A. Kauno senamiestis 42 kvartalas. Kumelių - K.Požėlos gatvių kampe esančio sklypo archeologiniai tyrinėjimai. Kaunas, 1990, LII B. 1775; Sabakonienė, B. Kauno senamiesčio gatvėvardžiai XVI-XX a. In Architektūros paminklai, T. VI. Vilnius: Mokslas, 1980, p. 43–49.
[3] Ibid.
[4] Baliliūnaitė, D.“Raudonųjų linijų” nustatymas Kaune, Valančiaus gt. Archeologinių tyrimų ataskaita /1992 m./. Kaunas, 1993, LII B. 2067.
[5] Sabakonienė, B. Gyvenamasis namas Kaune, M.Valančiaus g. Nr.8, istoriniai tyrimai, Vilnius, 1982, KPD F5-1-2210.
[6] Balčiūnas D., Bertašius M., Vaškelis A. Kauno senamiestis 42 kvartalas. Kumelių - K.Požėlos gatvių kampe esančio sklypo archeologiniai tyrinėjimai. Kaunas, 1990, LII B. 1775.
[7] Juchnevičius A. Kauno senamiestis 46 kv. Gyvenamas namas Valančiaus gt. Nr.21. Žvalgomieji archeologiniai tyrimai. (Ataskaita). Kaunas, 1985, LII B. 1948.
[8] Sabakonienė, B. Kauno aikščių genezė ir raida. In Urbanistika ir rajoninis planavimas, Miesto kompozicija ir funkcinis organizavimas, [=Lietuvos TSR aukštųjų mokyklų mokslo darbai]. Vilnius: Mokslas, 1984, p. 113.
[9] Ibid., p. 114.