Gatvė istoriniuose šaltiniuose minima nuo XVI amžiaus.[1] Atrodo, žymesnė buvo šiaurinė gatvelės atkarpa, kuri leidosi į žemutinę terasą prie Neries. Čia mūrinis ir medinis užstatymas abipus gatvės žinomas nuo XVI amžiaus. Prie gatvės atrasti XVI a. II pusės gotikinio mūrinio namo likučiai, pastatas išsiskyrė ir dydžiu, ir miesto diduomenei būdingais interjero radiniais – reljefiniais nišiniais kokliais.[2]
Tačiau ties dabartine Šv. Gertrūdos gatve ji ir baigėsi, nes šioje vietose prasidėjo potvynių užliejama žemuma, aptikti krantinės medinių tvirtinimų fragmentai.[3] Net iki XVIII a. vidurio prie gatvės esančio kvartalo (nr. 42) šiaurės rytų kampe buvo žemuma, kurią pavasariais užliedavo potvynio vanduo, tai negyvenama užliejama dykvietė. Vėliau, užpylus šią žemumą, pratęsta dabartinė Šv. Gertrūdos gatvė.
Toliau link Rotušės aikštės neaptinkame ryškesnių užstatymo pėdsakų (tik arčiau prie Katedros yra atrastas prie medinio gyvenamojo namo stovėjęs mūrinio svirno rūsys), o greta Katedros šventoriaus ji apskritai patenka į daubą. Gali būti, jog gatvėvardis sietinas su šioje vietoje, prie Neris upės, galėjusiu veikti arklių ar gyvulių turgumi.
Kumelių gatvė į prie Katedros buvusią daubą leidosi palaipsniui. Dauboje, matyt, ji šakojosi į priešingas puses – kairėn užmirkusia dauba takas (ar kelias) vedė link upelio vagos, buvusios M. Daukšos gatvės vietoje, o dešinėn kelias kilo aukštyn į M. Valančiaus gatvę.[4] Artėjant prie Katedros medinis užstatymas baigėsi, vėlesni namai čia buvo statomi jau ant susidariusio storo suverstų ir supuvusių organinių atliekų sluoksnio. Tuoj už Katedros, kur gatvė sukasi, buvusioje dauboje priversta juodžemio su kaulais, žvyru ir degėsiais.[5] Matyti, kad ši vieta, tuoj už Katedrą supusių kapinių, buvo gana apleista. Vėliau čia užsodintas klebonijos sodas.
XVI-XIX a. šaltiniuose ji vadinama „ulica Kobilja“, „ulica Konska“, pietinėje dalyje tik siauras skersgatvis be pavadinimo skyrė kvartalą nuo bažnyčios šventoriaus ir kapinių.[6]
Mindaugas Bertašius
[1] Sabakonienė, B. 1980. Kauno senamiesčio gatvėvardžiai XVI-XX a. In Architektūros paminklai, T. VI. Vilnius: Mokslas, p. 44.
[2] Žalnierius A. 1979. Kauno senamiestis. Kv.Nr.41. Žemės darbų archeologinės priežiūros, tyrimų ir fiksacijos ataskaita /1978-1979 m./. Kaunas, LII B. 732.
[3] Balčiūnas, D., Bertašius, M., Vaškelis, A. 1991. Kauno senamiestis. 42 kvartalas Kumelių – K.Požėlos gatvių kampe esančio sklypo archeologiniai tyrimai. Kaunas, LII B. 1775.
[4] Žalnierius, A. 1984. Kauno senamiesčio 41 kvartalas. Gyv. namo R. Čarno g-je Nr. 4 kapitalinis remontas. Archeologiniai tyrimai /1983 m./. Kaunas, LII B. 1121.
[5] Balčiūnas, D., Vaškelis, A., Žalnierius, A. 2004. Kauno senamiestis, dujotiekio rekonstrukcija tarp Karaliaus Mindaugo, Prieplaukos, Jonavos, Šauklių, M. Daukšos ir Vilniaus g. I etapas, 2002 m. žvalgomųjų archeologinių tyrimų atviru būdu kasamose vietose ataskaita, T. II. Kaunas, LII B. 4038.
[6] Balčiūnas, D., Bertašius, M., Vaškelis, A. 1991. Kauno senamiestis. 42 kvartalas Kumelių – K.Požėlos gatvių kampe esančio sklypo archeologiniai tyrimai. Kaunas, LII B. 1775