Pastatas užima du siauresnius (14,5-14 m. ilgio ir 7 m. pločio) sklypus 7-ame Senamiesčio kvartale (tik rytiniame krašte įsiterpia dar vienas siauras pastatas )[1]. „Medžiotojų užeigos“ pastato vakarinėje dalyje esantis rūsys greičiausiai reprezentuoja išlikusį vėlyvosios gotikos XVI-XVII a. sandūros laikotarpio mūrinį buvusio miestiečio namo rūsį[2]. Šiam pastatui priskirtina sudėtinga laiptinė – iš šiaurės rytinio rūsio kampo į pirmą aukštą vedė storoje sienoje įrengti sraigtiniai laiptai, kurių išlikęs tik fragmentas. Tai liudytų ištobulinto mūrinio gyvenamojo namo statybos etapą, kuris būdingas XVII a. pirmosios pusės laikotarpiui. Prieš tai sklypo gilumoje buvo įrengtas mūrinis svirnas su rūsiu.[3] Rūsys vertinamas kaip būdingas laikotarpio statybos pavyzdys, jį sudarė dvi erdvios skliautuotos patalpos, tarp jų siaura tiesaus maršo laiptinė vedė į kiemą, rytinėje kiemo pusėje būta šviesolangių.[4] Namas perstatytas renesanso epochoje, manoma, XVII a. viduryje. Tada namas įgavo L raidės formos planą, fasadinė siena į aikštės pusę padengta rupios faktūros tamsiu tinku. XVII a. namas priklausė Kauno pavieto vėliavininkui Jonui Zabielai.[5] Vėliau, XVIII ir XIX a. sandūroje namas rekonstruotas.
Mindaugas Bertašius
[1] pagal: Bertašius, M. Dingęs miestas. Viduramžių Kaunas archeologinių tyrimų duomenimis. Kaunas: KTU leidykla, 2013, pav. 41.
[2] Nors archeologiniai tyrimai čia neatlikti, toks požiūris galimas remiantis architektūrinių tyrimų apžvalga: Levandauskas, V., Levandauskienė, R., Simanavičius, Ž. Kauno rotušės aikštė, 1981, Vilnius: Mintis, p. 84.
[3] Bertašius, M. op. cit., p. 131.
[4] Lietuvos TSR kultūros paminklų sąvadas, medžiaga 4 tomui apie Lietuvos architektūros paminklus (Kaunas), 1984, Kaunas, ASI archyvas, p. 104.
[5] Ibid., p. 102.