Apie šiuos namus labai trūksta tyrimų duomenų. Nors čia stovinčiuose pastatuose atlikti dideli remonto ir restauracijos darbai, tačiau archeologai teritorijos netyrinėjo. Stokojama ir architektūrinių tyrimų duomenų, tad kvartalo raidą galima apibūdinti daugiau remiantis negausiais istoriniais šaltiniais.
Manoma, kad vakariniame kvartalo pakraštyje nuo XV a. stovėjo muitinės pastatas.[1] XVII a. pradžios aktuose ji jau vadinama senąja muitine, tad manytina, jog tuo metu Kaune veikė ir kita muitinė.[2] Tikėtina, kad kvartale miestiečių sklypų eilė tęsėsi per visą kvartalo ilgį, o galais rėmėsi į nuolaidėjantį Nemuno šlaitą. Pagal kuklią rankraštinę medžiagą galima manyti, kad urbanistinė kvartalo raida ir struktūra panaši į gretimo kvartalo. Posesijų planas išsiaiškintas ir medinių gyvenamųjų namų pėdsakų aptikta šiaurinėje dalyje. Mūro pastatai, matyt, čia buvo statomi nuo XVII a. pradžios. Iš archeologo K. Meko užuominų galima manyti, jog ankstyviausi mūro pastatai ėmė rastis jau XVI amžiuje.[3] Pietinėje dalyje, arčiau Nemuno kranto, būta nedidelių daržų ir medinių ūkinių pastatų. Dominavo gyvenamoji šiaurinė kvartalo dalis. Charakteringa ir tai, kad pirminis įėjimas į 1682 m naują pastatytą kirchę buvo iš šono, vakarinės pusės. Greičiausiai tuo metu patogiai įeiti iš pietų pusės trukdė nesutvarkytas Nemuno šlaitas. Tik vėliau, pristačius bokštą, pagrindinis įėjimas įrengtas nuo upės pusės.
Prie pagrindinės gatvės stovėjo mūriniai XVII a. I pusės gyvenamieji namai, pritaikyti evangelikų liuteronų konsistorijos reikmėms. Iš aplinkinių čia išsiskiria kampinis (Kuzmos ir Naugardo g. kampe) pastatas išraiškingais frontonais, nutinkuotais pilku tinku. Vienas jų savo dekoru būdingas vėlyvojo renesanso laikotarpiui, kitas – pietiniame fasade – renesansinių formų originalus netinkuotas frontonas. XVII a. viduryje šio pastato statybas vykdė Kauno magistrato tarėjas, liuteronų parapijos tarybos narys Hanusas Naugardas, 1676 m. šie namai perduoti liuteronų parapijai.[4] Apjungdamas keletą mažesnių namų jis suformavo vientisą šio sklypo užstatymą. Pastatų interjere nemažai ankstesnių mūrinių gotikinių namų pėdsakų, tačiau trūksta detalesnės tyrimų medžiagos jų autentiškumui pagrįsti.
1676 m. liuteronų parapija įsigijo ir gretimą sklypą su namu. Manoma, kad dviaukštis mūrinis namas su rūsiais statytas XVII a. I pusėje, kieme stovėjo įvairios ūkinės paskirties pastatai, Maskvos karo metu pastatas buvo apgriautas.[5] Liuteronams besikuriant šioje miesto dalyje, liuteronų bažnyčia Turgaus aikštėje išsilaikė iki 1655 m. karo su Maskva.[6] Tačiau nepavykus jiems čia įsikurti, 1682 m. buvo iškilmingai pašventintas naujos bažnyčios kertinis akmuo buvusiame Jono Naugardo sklype, už namų prie gatvės, kuriuose ir iki tol jau dešimtmetį buvo atliekamos liuteronų pamaldos.[7]
Mindaugas Bertašius
[1] Oksas, J. Buvusios Kauno evangelikų – liuteronų bažnyčios bei parapijos pastatų komplekso (senamiesčio 14 kvartalo) istoriniai tyrimai. Kauno istorijos metraštis, t. 2, 2000, Kaunas: VDU, p. 180.
[2] Ibid.
[3] Ibid., p. 181
[4] Lietuvos TSR kultūros paminklų sąvadas, medžiaga 4 tomui apie Lietuvos architektūros paminklus (Kaunas), 1984, Kaunas, ASI archyvas, p. 38.
[5] Ibid., p. 40; Oksas, J., op. cit.
[6] Oksas, J., op. cit., p. 189.
[7] Oksas, J., op. cit., p. 193.