Pastatas yra viename iš pietinės senamiesčio dalies, vadintos Vokios kampu, kvartalų. Čia, prie Nemuno, tarp T. Daugirdo ir Aleksoto gatvių, priešais Vytauto bažnyčią, buvusiame 9 kvartale, sluoksnis formavosi XIV a. pabaigoje‑XV a. pradžioje[1]. Visur randamas tamsios žemės sluoksnis, datuojamas XV a. – jis labai intensyvus, gausu gyvenimo pėdsakų. Beje, panašią raidą atskleidžia ir rytinė šio kvartalo dalis, kurioje gausu degėsių sluoksnių – tai sudegę buvusių medinių pastatų likučiai; šie sluoksniai greitai keičia vienas kitą – aptikta visa grupė vienas virš kito išsidėsčiusių židinių ar ugniaviečių[2]. Matyt, tuo metu atsirado medinis užstatymas, kuris vyravo iki XVII a. pradžios. Tačiau jau XVI a. viduryje kvartale pradėta intensyviai statyti pirmiausia mūrinius svirnus, o kiek vėliau ir mūro namus.
Aptariamame sklype XVI a. viduryje‑antrojoje pusėje vyko dideli žemės kasimo darbai – tai rodo supilti žvyro, smėlio sluoksniai. Veikiausiai jie sietini su aktyvia veikla statant mūrinius pastatus ir įrengiant jų rūsius[3]. Svirnų su rūsiais atsiradimas šiame kvartale sutampa su statybų augimu. Tikriausiai tuo metu imtasi plėsti namų valdas ir perstatyti ankstesnius medinius pastatus. Net du tokie vienaukščiai mūriniai svirnai maždaug XVI a. antrojoje pusėje (ir dar vienas XVI a. pabaigoje) galėjo būti pastatyti rytiniame kvartalo pakraštyje – ten tyrimų metu atrasti nedideli rūsiai, o supylimai dar ryškesni[4]. Taip pat trys panašūs svirnai skirtinguose, bet gretimuose miestiečių sklypuose pastatyti vakarinėje kvartalo pusėje, jie datuoti XVI ir XVII a. sandūra[5]. Visų rūsių dydis, sienų storis ir vieno išlikusio pastato tūris byloja, kad kvartalo svirnai buvo vienaukščiai mūriniai statiniai. Tokio pobūdžio užstatymas siejamas su tuomet prie gatvės dominavusiais mediniais pastatais. Plečiant ūkinę veiklą valdose, buvo imtasi mūrinių svirnų statybos. Kiek vėliau, kaip paprastai, imtasi perstatinėti prie gatvės esančius namus, keičiant juos mūro namais, nors iki XVII a. sklypuose vyravo mediniai gyvenamieji pastatai. Tai padaryta ir pastate Daugirdo g. 4, kuris apėmė dviejų gretimų valdų statinius. Šio kvartalo statybų raida panaši į priešingoje Daugirdo g. pusėje esančio 6 kvartalo raidą.
Iš archeologinių tyrimų aiškėjo gana sudėtinga užstatymo struktūra dabartinio viešbučio vietoje. Čia būta dviejų sklypų, kuriuose stovėjo gyvenamieji namai. Pietinėje dalyje būta mūrinio namo su rūsiu[6]. Rūsys susidėjo iš dviejų patalpų su laiptine tarp jų, vedusia iš kiemo pietų pusėje. Didesnioji rūsio patalpa prie gatvės perdengta medine sijine perdanga, rytinė patalpa – cilindriniu skliautu. Rūsys ir pastatas sugriautas po didžiulio gaisro. Manoma, kad viskas sudegė į Kauną įsiveržus Rusijos caro kariuomenei. Pastatai ilgą laiką, iki XVIII a. vidurio, stovėjo apleisti. Iš sluoksnio struktūros matyti, kad rūsiai užpilti 3-4 etapais. Kadangi rytinėje, XIX a. perstatyto, pastato dalyje rūsio nebuvo, čia išliko kultūrinis sluoksnis. Tyrimų metu čia rastas nuo XV a. formavęsis sluoksnis, bravoro krosnių komplekso likučiai. Krosnis įrengta įprastai tokioms krosnims Kaune – pagrindą sudarė didžiulė šildymo kamera, kurioje ugnies įkaitinti akmenys ilgą laiką į aplinką skleidė šilumą. Manoma, kad ši krosnis čia naudota alaus virimui skirto salyklo džiovinimui, taip pat galėjo šildyti ir patalpas, tarnauti kitoms gamybinėms reikmėms. Greta buvo įrengtos apskritos krosnys alaus virimui. Dabartinio pastato šiaurinėje dalyje ilgą laiką stovėjo medinis namas galu į Daugirdo (buv. Kalėjimo) gatvę. Toliau nuo gatvės pastatytas mūrinis svirnas su rūsiu.
Mindaugas Bertašius
[1] Vaškelis, A. Kauno senamiestis, 9 kvartalas. Inžinerinių žemės darbų archeologinės priežiūros ataskaita. Kaunas: PRPI, 1986, LII B. 1469.
[2] Bertašius, M. Kauno senamiestis, 9 kv. XVI-XIX a. arch. paminklas gyv. namas Uosto g. Nr. 3, archeologiniai tyrimai. Kaunas: PRPI, 1987, LII B.1337.
[3] Vaškelis, A., op. cit., p. 25.
[4] Bertašius, M., op. cit.
[5] Vaškelis, A. Kauno senamiestis. Daugirdo g-vė Nr. 4. Archeologinių tyrimų ataskaita. Kaunas: PRPI, 1990, LII B. 1664; Vaškelis, A. Pastatas Kaune, T. Daugirdo g-vė Nr. 4. 1992 m. archeologinių tyrimų ataskaita. Kaunas: PRPI, 1993, LII B. 2001.
[6] Vaškelis, A., 1993, op. cit.