Pastato Vilniaus g. 10, Kaune, archeologiniai tyrimai

Adresas: Kauno m. sav., Kauno m., Vilniaus g. 10

Kauno senamiestyje šiuo metu galima nurodyti kelias vietas, atitinkančias XV a. pradžioje naujai suplanuoto miesto sklypus, kuriuose atrasti ankstyviausių pastatų pėdsakai. Visais atvejais buvo atrasta apie 1,5–2,2 m įgilinto pusrūsio pėdsakų su išlikusiais medinių sienų (kai kada ir grindų) fragmentais. Viena tokių vietų yra aptariamo namo Vilniaus g. 10 valdoje[1]. Įrengiant pusrūsį, gyvenamąjį aukštą buvo galima iškelti virš žemės paviršiaus ir taip apsaugoti nuo drėgmės. Namas stovėjo prie pagrindinės mieste Vilniaus gatvės ir atitiko suplanuotą miesto urbanistinę struktūrą. Palei gatvę jau pačioje XV a. pradžioje stovėjo ir daugiau pastatų, rasta aktyvios gamybinės veiklos pėdsakų.

Pagal pastato radinius jis datuotas XIV ir XV a. sandūros laikotarpiu. XV a. pradžioje čia būta medinio namo su mediniu pusrūsiu, o virš perdangos pirmame aukšte stovėjo puodyninių koklių krosnis[2]. Atrasta tam laikotarpiui būdingos formos lipdytų ir po to apžiestų puodyninių koklių kryžmine anga. Jų forma ir kiekis leidžia įsivaizduoti būdingą tokio tipo pastatams krosnį, įrengtą patalpos kampe[3].

Atlikus fragmentiškus tyrimus (kuomet Vilniaus g. 10 ir gretimame sklype vyko statybos darbai, archeologai buvo pakviesti jau sunaikinus pagrindinę sluoksnio dalį) paaiškėjo, kad šioje vietoje galima rekonstruoti apie 5,8 m pločio ir ne mažiau nei 5 m ilgio, gal iki 2,2 m į žemę įgilintą pusrūsį, kurio sienos tvirtintos gulsčiais pusrąsčiais ir storomis lentomis, o viršuje buvo įrengta medinė perdanga[4]. Gausiai rasta suverstų perdegusio ir apdegusio molio gabalų (6‑7 cm storio) su medžio atspaudais, galbūt, suvirtusių degant karkasiniam namui. Tai būta vieno seniausių Kauno pastatų, įrengtų vadovaujantis naujomis miestietiškomis tradicijomis.

Naujovišką miestiečio gyvenseną apibūdina ir paties rūsio atsiradimas (faktiškai tai būta pusrūsio). Tokios patalpos paprastai buvo naudojamos prekėms saugoti. Kituose miestuose rūsiai po viduramžių pastatais atsirado tik nuo XIV a. ir jie pirmiausia buvo įrengiami ne po visu pastatu, o tik po kiemo priestatu. Fachverkiniams ir mediniams karkasiniams pastatams rūsiai buvo statomi iš medinių karkasinių konstrukcijų; atskirų įėjimų į juos neįrengta – į rūsį patenkama tiesiog per angą grindyse. Kad šios patalpos buvo naudojamos prekėms saugoti, liudija dokumentų užuominos – pavyzdžiui, rašoma, kad pavasarį rūsiuose sušlampa druska ir kitos prekės (1312). Štai Klaipėdoje archeologinių tyrimų metu atkastame rūsyje aptikta sudegusių ąžuolinių statinių dugnų – tuo metu tai buvo pagrindinė prekių tara[5]. Visa apatinė pusrūsio dalis užversta molio ir degusio molio gabalais, turinčiais sudegusio medžio atspaudų bei likučių. Tarp šių duženų užpile ir buvo aptikti suvirtę puodyniniai  kokliai, liudijantys apie aukščiau buvusią krosnį.

Ilgą laiką šiame sklype stovėjo mediniai namai, vėliau kiek toliau nuo gatvės pastatytas mūrinis svirnas, o jau XVII a. prie gatvės pastatytas ir mūrinis namas.

Mindaugas Bertašius

 


[1] Bertašius, M. Kauno senamiestis. Architektūros paminklas pastatas Vilniaus g. 45, 45a. Žemės darbų archeologinės priežiūros ataskaita. Kaunas: PRPI, 1990; M. Bertašiaus asm. archyvas.

[2] Ibid.

[3] Kaip tinkama analogija pateikiama pagal Liubeko (Vokietija) miesto tyrimus rekonstruota krosnis: Fehring, G. Baiträge der Archäologie zur Erforschung topographisher, wirtshaftlicher und sozialer Strukturen der Hansestadt Lübeck. Archäologische Stadkernforschungen in Sachen. Ergebnisse – Probleme – Perspektiven [Arbeits- und Forschungsberichte zur Sächsischen Bodendenkmalpflege, Beiheft 19]. Berlin: Deutcher Verlag der Wissenschaften, 1990, p. 229-254. 

[4] Bertašius, M., op. cit., p. 26, 28.

[5] Žulkus, V. Viduramžių Klaipėda. Miestas ir pilis, archeologija ir istorija. Vilnius: Žara, 2002, p. 55.

 

Atgal į sąrašą