Pietinė dabartinio Daugirdo g. 4 pastato dalis nėra taip gerai išlikusi kaip šiaurinė. Tyrimų metu nepavyko nustatyti pirminio šio pastato tūrio. Pietinis namas buvo sugriautas per karą su Maskva, ir po to tik smulkiai remontuotas. 1732 m. gaisras jį užklupo gerokai sukiužusį, todėl jis visiškai sudegė. 1772 m. atliktas remontas iš esmės buvo kapitalinė rekonstrukcija[1]. Dabartiniame pastate rastos tik kelios buvusio XVII a. namo sienos: vakarinis fasadas su nuardyta pietine dalimi, I-II aukšto posesijinė siena ir buvusios rūsio laiptinės fragmentas.
Geriausiai išlikusi yra vakarinio fasado išorinė pusė. Būtent ji yra didžiausias informacijos šaltinis, leidžiantis nors šiek tiek suvokti buvusio statinio architektūrą. Pirmajame vakarinio fasado aukšte rastos dviejų nedidelių langelių angos ir durys tiesiai į patalpą. Virš pirmojo aukšto – reljefinė frizinė juosta su nedideliais piliastrais. Antrajame aukšte – du aukšti, platūs langai su segmentinėmis sąramomis, o tarp jų – nedidelis langelis. Pietinė vakarinio fasado sienos dalis per abu aukštus nuardyta. Jokių pamatų ar kitokių buvusios pietinės sienos pėdsakų nerasta. Aišku tik tiek, kad dabartinė pietinė pastato siena su savo pamatais sumūryta gerokai vėliau nei vakarinio fasado siena. Fasadas ne kartą remontuotas, jį pertinkuojant ir perdažant. Virš antrojo aukšto langų esančiuose sandrikuose išlikę spalvotų užrašų fragmentai. Viename jų matomi skaičiai 1770. Polichrominių tyrimų metu nustatyta, kad tai nėra vienintelis dažymo sluoksnis.
Buvusi rūsio laiptinė, sujungiant abu pastatus į vieną, buvo pertvarkyta. Naujoji pietinė siena užstatyta ant viršutinių laiptų pakopų. Po to senaisiais laiptais jau buvo neįmanoma naudotis, todėl XIX a. virš jų įrengti nauji nepatogūs ir labai statūs laiptai. Pirminis rūsio išplanavimas taip pat buvo pakeistas įrengiant skliautus ir paslepiant XVII a. sienas.
Remiantis negausiais išlikusiais fragmentais bei kitų to laikotarpio Kauno senamiesčio pastatų struktūros analogijomis, vis dėlto galima daryti prielaidą, kad pirminis pastatas buvo dviejų aukštų. Pirmojo aukšto vakarinėje pusėje galėjo būti patalpa, skirta lankytojams, su durimis tiesiai iš gatvės, antrajame – gyvenamieji šeimininkų kambariai.
XIX a. šis pastatas kartu su šiaurinėje jo pusėje stovėjusiu statiniu buvo sujungti į vieną.
Asta Prikockienė
[1] Kugevičius, V. XVI-XXa viet. reikšmės arch. paminklas gyv. namas Daugirdo g. Nr. 4. Architektūriniai išorės tyrimai. Rankraštis. 1986, p. 17.