Kaune, Papilio g. 5, esančio pastato istorijos pradžia – XVI a. Tuo metu buvusios Neries gatvelės, jungusios Rotušės aikštę ir pilį, vakarinėje pusėje (dabartinio pastato Papilio g. 5 vietoje) buvo suplanuotos dvi posesijos. XVI a. pabaigoje pietiniame sklype prie gatvės jau stovėjo vieno aukšto L raidės plano mūrinis pastatas. Gatvės fasade rasti langų angų fragmentai ir frizinė juosta. Kiemo fasade buvo puošnus durų portalas. Šiaurinis pastatas taip pat mūrinis, tačiau jau dviaukštis. Šio pastato gatvės fasade rastos niekur kitur Kaune nematytos nišos su „užuolaidinėmis“ sąramomis.
XVII a. pirmoje pusėje pietinis pastatas rekonstruotas pagal to laiko madą nutinkuojant fasadus pelenų tinku ir gatvės pusėje sumūrijant dekoratyvų frontoną. Dabartinio antro aukšto sienoje rasti šio frontono centrinės dalies fragmentai. Tačiau toks fasadas gyvavo tik iki XVII a. pabaigos.
XVI a. pradžioje rytinėje Neries gatvelės pusėje pradėjo kurtis seserų bernardinių ordinas. Rotušės aikštėje buvusių, gaisro nuniokotų, mūrinių gyvenamųjų namų vietoje iškilo Šv. Trejybės bažnyčia. Spėjama, kad tuo metu bernardinių nuosavybėje buvo ir dvi vakarinėje gatvelės pusėje arčiausiai pilies fosos buvusios posesijos. Iki 1636 m. į šiaurę nuo bažnyčios pastatyti centriniai dviaukščiai vienuolyno rūmai, kurie panaikino gatvelę ir sujungė abi jos puses į vieną sklypą.
Iki 1709 m. visose trijose vakarinės pusės posesijose per visą jų ilgį, panaudojant iki tol stovėjusių pastatų mūrus, iškilo dviaukščiai vienuolyno statiniai. Gyvenamasis korpusas buvo pietinėje praplėsto sklypo dalyje. Šiaurinėje pusėje pastatyti dviaukščiai pagalbiniai korpusai, supantys du vidinius uždarus kiemus. Gyvenamosios dalies fasaduose suformuotos naujos didelės langų angos su iškilusiais plačiais apvadais. Sujungiant pastatus visiškai pakeistas buvęs išplanavimas – abiejuose aukštuose išilgai pastato įrengtas platus koridorius su įvairios paskirties patalpomis abiejose pusėse. Rytinėje koridoriaus tąsoje antrojo aukšto lygyje įrengta galerija, jungusi bernardinių klauzūrą su Šv. Trejybės bažnyčia. Pietuose vienuolyno sklypą skyrė mūrinė tvora su vieno aukšto ūkiniu pastatu.
XIX a. antroje pusėje, kaip ir daugelis Kauno senamiesčio pastatų, vienuolyno gyvenamasis namas rekonstruotas, nukapojant fasadų architektūrinius elementus, suvienodinant langų angas. Toks pastatas mažai kuo skyrėsi nuo visų kitų XIX a. rekonstruotų statinių. Buvusiame vienuolyne įsikūrė Tarpdiecezinė kunigų seminarija.
1929-1930 m. pagal architekto Vaclovo Michnevičiaus projektą nugriauti šiauriniai vienuolyno korpusai. Ant dviaukščio buvusio gyvenamojo korpuso užstatyti trečias ir ketvirtas aukštai. Pietinio fasado centre per du aukštus iškilo puošnus portalas.
Pastatas Papilio g. 5, ko gera, vienas iš daugiausiai, laikui bėgant, savo architektūrą, formą, tūrį bei paskirtį keitusių Kauno senamiesčio statinių. Jis tikriausiai taip pat vienintelis, kuriam architektūrinių tyrimų metu surinkta medžiaga leido parengti gana išsamią architektūrinės raidos retrospektyvą.
Asta Prikockienė