Tai vienas iš buvusio bernardinų vienuolyno komplekso pastatų. Iki šio vienuolyno restauracijos darbų į ansamblį buvo žvelgiama kaip į vientisą statinį. Kai kurie tyrinėtojai buvo paskelbę hipotezę, kad statant bažnyčią ir vienuolyno rūmus, buvę naudoti Kauno pilies gynybinių įrenginių griuvėsiai.[1] 1968-1969 m. pradėjus restauravimo darbus, aptikta mūrinių ir medinių pastatų pėdsakų, liudijančių apie mūrinius miestiečių namus sklypuose prie aikštės.
Centriniai vienuolyno rūmai, gavus A. Masalskio fundaciją, baigti statyti 1634 m. Pirmame aukšte įrengtas refektoriumas (valgomasis) ir virtuvė, antrame – vienuolyno vyresniosios kambariai.[2] Po pastatu rūsiai su hipokausto tipo šildymo įrenginiu. Jį sudarė speciali pakura su 3,5 m ilgio ir 1,8 m pločio šildymo kamera, virš jos kelios angos grindyse nukreipė įkaitintą orą į patalpas.[3] Tai atitiko Hanzos sąjungos miestuose gana dažną šildymo karštu oru būdą, taikytą didesniuose pastatuose, kuomet šiluma tiekiama į pagrindinę reprezentacinę patalpą. Vienuolyne įrengta krosnis nuo kitų miestiečių sklypuose aptinkamų krosnių skyrėsi neįprastai didele pakuros talpa ir mažesne šildymo kameros erdve bei šildomų akmenų kiekiu. Prieš kūrenant ar šildymo metu angos galėjo būti uždengiamos ar dalinai pridengtos taip reguliuojant į patalpas patenkančios šilumos kiekį.
Centriniai rūmai reprezentuoja renesanso epochos bruožus, jų architektūroje atsispindi Šiaurės Europos manierizmo įtaka.[4] Už rūmų, vakarų pusėje buvo pastatyti vienuolyno gyvenamieji namai. Jie statyti apjungiant tris toje kvartalo dalyje buvusias miestiečių valdas ir pritaikant ten anksčiau stovėjusių miestiečių namų dalis. Iki šiol gana gerai matyti XVI a. pabaigos ir XVII a. pradžios laikotarpio vienaukščių mūro namų dekoruoti fasadai su dalinai išlikusiais frontonais. Jie leidžia geriau įsivaizduoti to meto Kauno miesto gatvių eksterjerą.
Mindaugas Bertašius
[1] Baršauskas, J. Viduramžių Kaunas – miestas tvirtovė. Statyba ir architektūra, 1972, Nr.4, p.39-41; Žalnierius, A. Zareckienė, D. XVI a. antrosios p[usės – XVII a. pradžios gyvenamieji namai Kaune, Šv. Trejybės bažnyčios ir bernardinių vienuolyno teritorijoje. Lietuvos TSR architektūros klausimai, VIII (II), 1986, Vilnius: Mokslas, p.83-95.
[2] Levandauskas, V., Levandauskienė, R., Simanavičius, Ž. Kauno rotušės aikštė, 1981, Vilnius: Mintis, p. 112.
[3] Bertašius, M. Viduramžių hipokaustai Kaune ir Lietuvoje. Praeities puslapiai: archeologija, kultūra, visuomenė, 2005, Klaipėda: KU leidykla, p.125-143.
[4] Levandauskas, V., Levandauskienė, R., Simanavičius, Ž., op. cit., p.115.