Rotušės iliuminacijos buvo rengiamos valdovų garbei ir yra sietinos su valstybinių švenčių pradžia, kurios ilgainiui iš miesto vidaus gyvenimo išstūmė religines šventes. Iliuminacijas lydėjo šventiniai renginiai ir pamaldos. Jos atspindėjo Apšvietos idėjų sklaidą ir naujovių skverbimąsi į Kauno visuomenę.
Sprendžiant iš rašytinių šaltinių, pirmoji rotušės iliuminacija Kaune yra susijusi su Lenkijos karaliumi ir Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu Augustu III. 1752 m. liepos 17 d. magistratas nusprendė šio valdovo garbei rugpjūčio 3 d. iliuminuoti rotušę, o norėdami tinkamai pasirengti iškilmėms, kauniečiai pasiskirstė užduotis. Šaltkalvių cechas apsiėmė parengti lempas, tarėjas Esenas vadovavo rotušės iliuminavimo parengimo darbams, o tarėjas Veltas rūpinosi fejerverkais bei šventinėmis patrankų salvėmis nuo kalno. Visas su švente susijusias išlaidas magistratas nusprendė apmokėti iš miesto kasos. Taip pat, grasindamas bausmėmis, magistratas nurodė visiems cechams susirinkti Rotušės aikštėje, o kadangi tokios šventės minėjimo tradicijos dar veikiausiai nebuvo, liepė jiems išsirikiuoti „netoli rotušės taip pat kaip per Dievo kūno“ (t. y. bažnytinę) šventę[1].
Antroji Kauno rotušės iliuminacija yra susijusi su Stanislovo Augusto Poniatovskio išrinkimu į Abiejų Tautų Respublikos valdovus. Kauno magistratas, nė nelaukdamas nurodymų iš valstybės administracijos, nusprendė surengti šventę 1764 m. lapkričio 13 d., tik pasiekus žinioms apie rinkimų rezultatus. Vežikai turėjo išvežti iš Rotušės aikštės šiukšles, o cechams nurodyta susirinkti su visa ginkluote ir vėliavomis bei 16 valandą eiti Šv. Mišių į parapinę bažnyčią. Išlaidos už aliejų rotušės iliuminacijos lempoms ir paraką šventinėms salvėms buvo įtrauktos į miesto išlaidas[2]. Netrukus Kauną pasiekė universalas, nurodęs Kaune kaip ir kituose miestuose rengti iliuminacijas jau nustatytą Stanislovo Augusto Poniatovskio karūnacijos dieną – lapkričio 25 d. (Šv. Kotrynos dieną). Magistratas tuoj pat sunerimo, kad iliuminacija turi tęstis naktį ir dieną, nes tai reiškė, kad šventinė iliuminacija pareikalaus daugiau išlaidų nei tikėtasi iš pradžių[3]. Todėl nuspręsta suorganizuoti rinkliavą iš miesto gyventojų, jog šie duotų pinigų iškilmėms „tiek, kiek gali“[4]. Prieš šventę burmistras pagrasino cechams 2 kapų lietuviškų grašių piniginėmis bausmėmis tam, kad šventės metu būtų elgiamasi tinkamai ir garbingai[5]. Po iliuminacijos buvo nuspręsta iš miesto kasos skirti 1 talerį iškilmių Kaune aprašymui Varšuvos laikraštyje[6].
Rotušės iliuminacijos atgijo 1776 m. ir tapo kasmetine švente. Po ilgos pertraukos Kauno magistratas nusprendė rotušę išpuošti valdovo vardinių (Šv. Stanislovo dienos) proga, iškilmingai minimų gegužės 8 dieną. Magistratas laukė svečių (veikiausiai, bajorų), todėl pasirūpino orkestru, valgiais ir gėrimais; be to nurodė miesto namų šeimininkams žvakėmis ir lempomis iliuminuoti savo namus[7]. Iliuminacijų atgijimo Kaune priežastis buvo visuose Lietuvos didžiuosiuose miestuose plintanti tokia šventės forma, sieta su valdovo vardinėmis arba jo karūnacijos data[8], o taip pat palaipsniui augantis valdovo, kaip miestų globėjo, kultas. Būtent tais metais, neslėpdami lūkesčių dėl jiems palankaus seimo sprendimo ir valdovo paramos, kauniečiai išsiuntė į Varšuvą delegatus ir seimui pateikė įstatymo projektą, kuriuo ketino išgauti lengvatų Kauno miestui. Kurį laiką Kaune kasmet pakaitomis minėta viena arba kita šventė, o galiausiai – abi kartu.
1777 m. rotušę ir miestą iliuminuoti nuspręsta minint tryliktąsias Stanislovo Augusto karūnacijos metines[9], 1778 m. rotušė ir miestas iliuminuoti tik Šv. Stanislovo dieną[10], o 1779 m. kauniečiai iškilmingai minėjo ir valdovo vardines, ir karūnacijos sukaktį[11], 1780 m. – tik karūnacijos sukaktį[12], o 1781 m. – tik valdovo vardines[13]. 1782 ir 1783 m. švęstos ir valdovo vardinės, ir karūnacijos sukaktis[14], bet 1784 m. vėl tik vardinės[15]. Pastebėtina, kad Šv. Stanislovo diena buvo švenčiama iškilmingiau. 1778 m. šventinį pamokslą sakyti pakviestas parapinės bažnyčios klebonas[16]. 1779 m. iliuminaciją parengti buvo patikėta architektui[17] - veikiausiai, Kauno rotušę suprojektavusiam Jonui Matekeriui. Šalia išlaidų parakui ir aliejui, Šv. Stanislovo dienos iškilmėse dažniau minimos ir išlaidos alui, midui bei maistui[18].
Didžiausia šventinė iliuminacija buvo surengta 1791 m. gegužės 8 d., kuomet Stanislovo Augusto vardinės sutapo su tų pačių metų Gegužės 3 d. konstitucijos priėmimo seime švente. Kadangi į konstituciją buvo įtrauktas 1791 m. balandžio 18 d. Miestų įstatymas, išplėtęs miestiečių teises ir laisves, ši šventė ypač iškilmingai buvo minima Lietuvos didžiuosiuose miestuose. Kauniečiai surengė iliuminaciją ir puotą, kurioms skirtos lėšos daugiau nei 17 kartų viršijo tradiciškai valdovo vardinių iškilmėms iš miesto kasos skiriamą sumą[19]. Kaip pasakoja įvykius Kaune aprašęs korespondentas, Kauno rotušė ir miestas buvo iliuminuoti 12 000 lempų, o rotušė išpuošta valdovo ir seimo konfederacijos maršalų inicialais bei portretais. Šventinę nuotaiką stiprino patrankų salvės. Į miestą suvažiavo bajorai ne tik iš aplinkinių dvarų, bet ir iš Upytės pavieto bei Žemaitijos, kurie kartu su miestiečiais rotušėje iškilmingai prisiekė konstitucijai. Žodinę priesaiką kartu su vyrais atliko moterys, o 128 bajorai priėmė miestiečių teises[20]. Tai buvo didelės naujovės valstybės politiniame gyvenime. Tų pačių metų lapkritį gerokai kukliau paminėta valdovo karūnacijos sukaktis, o 1792 m. gegužės 8-ąją, minint konstitucijos metines, surengta dar viena iškilminga rotušės iliuminacija. Magistratas nuspendė rotušėje iškelti valdovo portretą ir, sekdamas kasmetine tradicija, iliuminuoti ne tik rotušę, bet ir visą miestą[21]. Dėl puošnių valstybinių švenčių Kauno rotušė tapo traukos centru ne tik miestiečiams, bet ir bajorams, ne tik miestui, bet ir regionui.
Po Rusijos imperijos kariuomenės intervencijos, 1792 m. birželį, reformos nutrūko, bet kuklesnės rotušės iliuminacijos susijusios su Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu tęsėsi iki 1793 m. pabaigos. Pralaimėjus 1794 m. sukilimui, Kaune ėmė šeimininkauti carinė administracija, kuri jau gruodį davė nurodymą Šv. Kotrynos dieną (pagal stačiatikių kalendorių) carės Jekaterinos II garbei iliuminuoti Kauno rotušės bokštą ir jos langus, o miesto gyventojams – apšviesti savo namų langus[22]. Taip prasidėjo rotušės iliuminacijos carų garbei, kurias tik trumpam nutraukė iškilmės susijusios su Napoleono vadovaujamos Didžiosios Armijos žygiu į Rusijos imperijos gilumą 1812 metais[23].
Liudas Glemža
[1] 1752 07 17 Kauno magistrato posėdžio protokolas, LVIA, f. SA, b. 19587, l. 3-3a.
[2] 1764 10 11 Kauno magistrato posėdžio protokolas, Ten pat, l. 205a.
[3] 1764 10 22 Kauno magistrato posėdžio protokolas, Ten pat, l. 206a.
[4] 1764 11 04 Kauno magistrato posėdžio protokolas, Ten pat, l. 207.
[5] 1764 11 22 Kauno magistrato posėdžio protokolas, Ten pat, l. 208.
[6] 1764 11 30? Kauno magistrato posėdžio protokolas, Ten pat, l. 208a. Šventės aprašymas spaudoje yra nežinomas.
[7] 1776 05 07 Kauno magistrato posėdžio protokolas, Ten pat, l. 406a.
[8] Kiaupa Z., Švenčianti Stanislovo Augusto laikų Lietuva. Viešosios ir privačios erdvės XVIII amžiaus Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje. Vilnius, 2008, p. 149-162.
[9] 1777 11 15 Kauno magistrato posėdžio protokolas, LVIA, f. SA, b. 19587, l. 460.
[10] 1778 05 05 Kauno magistrato posėdžio protokolas, Ten pat, l. 477.
[11] 1779 m. Kauno burmistro išlaidų knyga, LVIA, f. 443, a. 5, b. 534a, l. 84, 86.
[12] 1780 m. Kauno burmistro išlaidų knyga, LVIA, f. 443, a. 5, b. 534, l. 146.
[13] 1781 m. Kauno burmistro išlaidų knyga, Ten pat, l. 156.
[14] 1782 m. Kauno burmistro išlaidų knyga, LVIA, f. 443, a. 5, b. 534, l. 166, 167; 1783 m. Kauno burmistro išlaidų knyga, LVIA, f. 443, a. 5, b. 534a, l. 98a, 102.
[15] 1784 m. Kauno burmistro išlaidų knyga, LVIA, f. 443, a. 5, b. 534, l. 194.
[16] 1778 05 05 Kauno magistrato posėdžio protokolas, LVIA, f. SA, b. 19587, l. 477.
[17] 1779 m. Kauno burmistro išlaidų knyga, LVIA, f. 443, a. 5, b. 534a, l.84.
[18] 1779 m. Kauno burmistro išlaidų knyga, Ten pat , f. l. 84, 86.
[19] Paprastai išlaidos neviršydavo 100 auksinų, o 1791 05 08 šventei išleisti 1774 auksinai ir 16 grašių: 1791-1792 m. Kauno išlaidų sąrašas pristatytas LDK generalinei konfederacijai (1792 12 20), Ten pat, l. 198; 1791 05 08 išlaidų Kauno rotušės iliuminacijai kvitas, Ten pat, l. 255.
[20] Makulski F., Opisanie iluminacji w dniu 8 maja 1791 roku. Anniversarz imienin Najjaśniejszego Pana nie tylko samej Warszawy, ale i innych miast tak Korony, jako i Litwy. Materiały do dziejów Sejmu Czteroletniego, t. 4, oprac. J. Woliński, J. Michalski, E. Rostworowski, Wrocław–Warszawa–Kraków, 1961, s. 204.
[21] 1792 05 01 Kauno policinio magistrato posėdžio protokolas, KAA, f. 1600 (69), a. 1, b. 617, l. 8a-9.
[22] 1794 12 03 Kauno magistrato posėdžio protokolas, Ten pat, l. 125.
[23] Plačiau žr.: Pugačiauskas V. Prancūzmetis Kaune. Kauno istorijos metraštis. Kaunas, 2011, T. 11, p. 223.