Kauno jėzuitų namai užima visą senamiesčio 8 kvartalą, esantį tarp Rotušės aikštės, T. Daugirdo g., Aleksoto g. ir Jėzuitų skersgatvio. Svarbiausi pastatai – vienuolynas, bažnyčia ir gimnazija – grupuojasi prie Rotušės aikštės. Aleksoto gatvėje stovi Kauno atpažinimo ženklu tapusi buvuvusi Jėzuitų koplyčia – vadinamasis Perkūno namas. T. Daugirdo gatvėje tęsiasi gimnazijos korpusai.
Jėzuitų įsikūrimas – tai ilga ir nuosekli pastatų statybos šiame kvartale istorija. Jėzuitai Kaune pradėjo kurtis, perstatydami ir pertvarkydami pagrindinėje miesto turgaus aikštėje stovėjusius gyvenamuosius namus. Pradžia buvo 1642 m., kuomet vienuoliai gavo dovanų vidurinį iš penkių Rotušės aikštės pietinėje pusėje, tarp Aleksoto ir T. Daugirdo gatvių, stovinčių pastatų. Tų pačių metų pabaigoje jie nusipirko gretimą vakarinėje pusėje esantį sklypą. Esamus pastatus šiek tiek paremontavo ir pritaikė savo gyvenimui, koplyčiai bei mokyklai.
Per 1655-1661 m. karą jėzuitai buvo priversti pasitraukti iš Kauno, o po okupacijos grįžę atgal rado tik savo statinių griuvėsius.[1] 1663 m. vienuolija nupirko kampinį sklypą su pastatų griuvėsiais prie T. Daugirdo g. ir pradėjo karo metu sugriautų pastatų atstatymą ir remontą. 1668 m. valdos išsiplėtė – buvo isigytas rytinėje pusėje esantis sklypas ir jame esantys griuvėsiai. 1669 m. jėzuitai atstatė karo metu sugriautą koplyčią. 1670 m. įsigijo toliau nuo aikštės, prie Aleksoto g. esantį sklypą su vadinamuoju Perkūno namu bei gretimus, kiek apgriuvusius namus. Pagaliau 1671 m. nusipirko penktąjį, Aleksoto g./Rotušės a. kampe esantį sklypą, su karo metu sugriautais statiniais jame.
Pamažu jėzuitų rankose atsidūrė visas miesto kvartalas, ribojamas Rotušės aikštės, dabartinių Aleksoto ir Daugirdo gatvių.[2] Dabartinis Jėzuitų skersgatvis tuo metu sutapo su pietine Perkūno namo sklypo kraštine ir buvo Santakos gatvės tąsa. Tik vėliau, jėzuitams įsigijus dar du už jo esančius sklypus, buvo perkeltas į dabartinę vietą, taip visas jėzuitų valdas apjungiant viename kvartale.
Per ilgą ir dažną rekonstrukcijų maratoną, pirmųjų XVI a. pastatų ženklus dabar jau sunku pamatyti. Viskas yra daug kartų perstatyta, užtinkuota. Tiesa, atliekant architektūrinius tyrimus, rūsiuose, pirmo aukšto sienose šiuos ženklus būtų galima atrasti. Tokie tyrimai duotų papildomų žinių ne tik apie jėzuitų ansamblio įsikūrimo pradžią, bet ir apie XV-XVI a. Rotušės aikštės užstatymą, pirmuosius pirklių namus mieste.
Asta Prikockienė