Šv. Gertrūdos bažnyčia pastatyta XV a. Kauno priemiestyje, prie kelio į Vilnių. Pastatas orientuotas rytų ir vakarų kryptimis. Dėl savo nedidelio tūrio dokumentuose dar vadinamas bažnytėle arba koplyčia. Pirmajame etape, XV a., buvo pastatytas pagrindinis kvadratinis vienanavis bažnyčios tūris su beveik kvadratine presbiterija, kuri baigiasi disimetriška trisiene apside. Pietinį fasadą dalina langų angos ir remia trys kontraforsai. Tuo tarpu šiaurinis fasadas pastačius bažnyčią buvo tuščias, tik jo vakarinė sienos dalis šiek tiek pastorinta dėl joje įrengtos laiptinės. Vakarinį ir rytinį fasadus, matomus einant ar važiuojant keliu (dabartine J. Gruodžio gatve), puošia nišos ir laiptuoti frontonai. Visą bažnyčios tūrį apjungia vientisas karnizas.
Antrajame statybos etape, XVI a., šiaurinėje presbiterijos pusėje iškilo zakristijos priestatas, prie vakarinio fasado – keturių tarpsnių kvadratinis bokštas. Apatinė jo dalis sudaryta iš trijų atvirų konstruktyvinių arkų. Rekonstrukcijų metu šiaurinė ir pietinė arkos buvo pilnai užmūrytos, o vakarinėje įrengtas naujas portalas su medinėmis durimis. XX a. paskutiniajame dešimtmetyje vykusios restauracijos metu visos arkos buvo atidengtos ir dabar yra matomas pirminis bokšto apačios vaizdas.
Gana didelis atstumas nuo senamiesčio centro, matyt, apsaugojo bažnyčią nuo XVI‑XVII a. Kauną niokojusių gaisrų. Pastate nerasta didelių rekonstrukcijų pėdsakų. Per ilgą laiką vyko tik tam tikri interjero atnaujinimo darbai. Pirminė gotikinė bažnyčios architektūra interjere ir eksterjere nebuvo pakitusi iki XVIII a. pabaigos. 1794 m., remontuojant bažnyčią, buvo pastatyti trys mūriniai altoriai, choras ir mūrinė sakykla. Šiaurinėje sienoje buvo iškirsti langai, pakeistos pietinio fasado langų angos[1]. Tais pat metais po presbiterija buvo įrengtas rūsys[2].
Vyskupas M. Valančius „Pastabose pačiam sau“ rašė, jog 1900 m. pastato išorė dar netinkuota, o tik balinta kalkėmis. 1921 m. vykusio remonto metu išorinės sienos buvo nutinkuotos, iškirsti nauji stačiakampiai langai[3]. XX a. paskutiniojo dešimtmečio restauracijos metu šis tinkas buvo pašalintas.
Tai viena iš keleto Kauno senamiesčio bažnyčių, kurioje buvo atlikti nuoseklūs ir išsamūs architektūriniai natūros tyrimai. Juos 1989 m. atliko Irena Vaškelienė ir Irma Grigaitienė. Architektūrinių tyrimų metu buvo nustatyta, kad erdvė bokšto viduje suskirstyta į keturis aukštus. Apatinis ir antrasis aukštai – perdengti skliautais. Viršutinių aukštų perdanga – sijinė. Skliautas antrajame aukšte įrengtas vėlesnės rekonstrukcijos metu. Pirmojo etapo sijinio perdenginio vietą rodo medinė lentyna ir lizdai balkiams[4].
Bažnyčioje rastos 8 skirtingų profilių plytos, naudotos frizinių juostų, karnizų, angokraščių mūrijimui ir puošybai. Pastato viduje atidengti unikalūs gotikinės tapybos fragmentai. Tai viena iš nedaugelio Lietuvos mūrinių bažnyčių, turinti medinę sijinę perdangą. Architektūriniai tyrimai paneigė teiginį, kad bažnyčia buvo perdengta skliautu. Rasta autentiška gotikinė lentyna sijų atrėmimui[5].
Asta Prikockienė
[1] Vaškelienė I., Grigaitienė I. Respublikinės reikšmės XVI-XVIIa architektūros paminklas šv.Gertrūdos bažnyčia. Kaunas, Laisvės al. 101A. Architektūriniai tyrimai – stilistinės kartogramos. T. VII, D. II (rankraštis). 1989, p. 9.
[2] Ibid., p.17.
[3] Ibid.
[4] Ibid.
[5] Ibid., p. 20.