Mūrinis, trijų aukštų svirnas stovi Muziejaus ir Santakos gatvių kampe. Šis Kauno senamiesčio rajonas Kauno magistrato aktų knygose jau nuo XVII a. vadinamas Vokies arba Vokiečių kampu.[1] Tai byloja apie šioje teritorijoje ar kaimynystėje gyvavusią vokiečių pirklių koloniją, kuri XVI a. pirmaisiais dešimtmečiais susiliejo su miestu. Pavadinimas „Wokieczu Kampas czyli Zaulek do Niemna“, fiksuojamas ir 1790 m. padūmės mokesčių sąraše.[2]
Iki XVII a. vid. šiame sklype buvo pilnai susiformavęs mūrinis užstatymas.[3] 1655– 1661 karo metu valdoje buvę mūriniai statiniai apgriauti, vėliau atstatyti gerokai menkesni, o XIX a. pradžioje nurodomi tik mediniai pastatai.
1853 m. žemės sklypą su mediniu užstatymu įsigyjo pirklys S. Gotkevičius, kuris 1854 m. (data ant vėtrungės) pastatė mūrinį, trijų aukštų svirną Santakos ir Muziejaus gatvių kampe. 1885 m. statinys kapitaliai atremontuotas.[4] 1896 m. čia stovėjo triaukštis, dvišlaičiu stogu svirnas dengtas čerpėmis, jame buvo 60 langų (pirmame aukšte langai su medinėmis langinėmis), 4 mediniai laiptai, perdangos medinių balkių, palėpėje įrengtos dvi patalpos. Statinys buvo naudojamos grūdams laikyti.[5]
Iki šiol išlikęs medinis pakėlimo mechanizmas. Fasade prie Muziejaus gatvės dvivėriai mediniai vartai prekėms įvežti . Kiemo fasade – dvišlaitis stogelis pakėlimo mechanizmui. Taip pat iš kiemo pusės buvo trys durys vedančios į patalpas, dabar dvi užmūrytos, liko vienerios. Viduje visų aukštų patalpos pertvaromis nesudalintos, jose simetriškai išdėstyta 16 medinių statramsčių.
1903 m. iš Vilniaus Žemės banko nekilnojamąjį turtą nusiperko miestietis Mauša Ivenskis. Svirną tuo metu nuomojo Kauno miesto valdybą ceikhauzui (ginklų sandėlis).[6] Nuo 1925 iki 1940 m. svirnas nuomotas Vidaus reikalų ministerijos Sveikatos departamentui, remontai ar perstatymai nefiksuojami.
Raimonda Rickevičienė