Namai Kaune, Rotušės a. 5 ir 6

Rotušės aikštės pietrytiniame kampe stovi du gana kuklios architektūrinės išraiškos pastatai nr. 5 ir nr. 6. Šiandien vizualiai tyrinėdami šiuos paveldo objektus negalime atsekti jų architektūrinės raidos. Tik namo nr. 5 šiaurinės dalies plytinis angokraštis skatina atidžiau pasidomėti šių pastatų praeitimi. O ji niekuo nenusileidžia kitiems Rotušės aikštę supantiems pastatams.

Posesijos Rotušės a. nr. 5 šiauriniame šone namas buvo sumūrytas XVI a. pradžioje ir kaip dauguma to laiko pastatų at3526 gyvenamąją bei prekybinę funkciją. Pastarąją paskirtį lėmė Kauno miesto, stipraus prekybos centro, komercinių poreikių tenkinimas. Kiek vėliau prie gatvės iškilo nedidelis pietinis korpusas. XVII a. pradžioje namas buvo šiek tiek pertvarkytas. 1622 m. jį įsigijo kunigaikštis A. Masalskis ir padovanojo Bernardinių vienuolynui. Netrukus per miestą nusiaubusį 1655–1660 karą namas buvo sugriautas. Kaip ir kitų Rotušės a. supančių pastatų jo atstatymas užtruko. Yra žinoma, kad 1673 m. namas, tuo metu priklausęs magistrato suolininkui S. Survilai, buvo sutvarkytas, prie jo pristatyti nauji priestatai. Tačiau 1732 m. jis vėlgi stipriai nukentėjo nuo gaisro ir buvo atstatytas tik po dvidešimties metų. Tuo metu čia veikė alaus darykla.

XIX a. pradžioje šiaurinė posesijos dalis užstatyta mūriniais priestatais[1]. XIX a. buvo suformuota santūri, istorizmo bruožų turinti pastato architektūrinė kompozicija. Korpusai išdėstyti L raidės konfigūracija. Prie šiaurinės posesijos ribos į rytus nutįsusi ilgoji triaukštė dalis, palei aikštę stovi gana siauras dviaukštis tūris. Šios pastato dalies pagrindinio fasado pirmas aukštas buvo sukomponuotas asimetriškai: pietiniame krašte patalpinta pusiau apskrita įvaža, likusią sienos dalį skaidė aukšti vitrininiai stačiakampiai langai. Antrame aukšte metrine eile išdėstytus stačiakampius langus gaubė apvadai, jungiantys sandrikus ir plačias nišas po palangėmis. Pastogę juosė frizas ir karnizas.

Ši santūri architektūrinė kompozicija suardyta namą remontuojant 1959–1961 m., kai pagrindiniame fasade buvo panaikinti puošybos elementai ir fasadui suteikta utilitari išvaizda. Nesuvokiant pastato seno amžiaus ir po viršutiniais sluoksniais glūdinčių šimtamečių architektūrinių detalių svarbos, sienos griautos neatlikus jokių architektūrinių tyrimų. Tokie veiksmai negrąžinamai sunaikino ne tik istorizmo, bet ir ankstesnių laikotarpių architektūrinius fragmentus. 1975 m. padėtį bandyta taisyti. Pagrindinio fasado šiaurinėje dalyje atidengtas restauruotas gotikinio angokraščio fragmentas, įvaža aprėminta stačiakampiu apvadu. Kiek vėliau kiemo fasado pirmo aukšto vakarinėje dalyje restauruotas senojo mūro fragmentas.

Analogišką likimą patyrė ir kaimyninis namas Rotušės a. 6, stovintis prie aikštės ir Muitinės gatvės sankirtos. Jo istorijos pradžia datuojama XVI a. viduriu. Žinoma, kad XVII a. pradžioje pietinėje posesijos dalyje buvo gyvenamasis korpusas, o šiauriniame korpuse įsikūrusi vaistinė, taip pat čia veikė alaus darykla. Per karą XVII a. viduryje namas buvo sugriautas. Apie 1670 m. jis suremontuotas, bet ne visas. Matyt, pristigus lėšų prie dalies mūro sienų buvo įrengtos medinės patalpos. XIX a. galutinai suformuota L raidės pavidalo planinė struktūra [2]. Ilgoji pastato dalis tęsiasi palei Muitinės gatvę, o siauroji atgręžta į aikštę. Šiandien remiantis ikonografine medžiaga galima atsekti, kaip pagrindinis namo fasadas atrodė XX a. pradžioje. Pirmo aukšto centre vietoje buvusios įvažos įrengtas įėjimas, aprėmintas stačiakampiu apvadu, kurio viršutinė dalis užbaigta karnizėliu. Pietinę fasado dalį skaidė trys vitrininės, o šiaurinę – trys nedidelės stačiakampės langų angos. Antrame aušte išrikiuoti stačiakampiai langai buvo apjuosti siaurais apvadais, o virš jų įkomponuoti horizontalūs sandrikai.

Ši architektūrinė kompozicija kaip ir kaimyninio namo nr. 5 buvo sunaikinta 1959 m. Šiuo metu dviejų aukštų pastato simetrišką pagrindinį fasadą nuo monotonijos gelbsti centre įkomponuota plati arkinė anga, kadaise buvusi įvaža, o dabar tiesiog durų anga. Aikštės, gatvės ir kiemų fasadus skaido stačiakampiai langai, pagal poreikius įkomponuotos durys, pastogę juosia platus karnizas. Daugiau architektūrinių elementų šio kelių amžių senumo pastato fasaduose nėra.

Taigi šiandien negalima atsakyti į klausimą, ar nuo XVI a. namai Rotušės a. 5 ir 6, kaip ir kiti Kauno senamiesčio pastatai, kurie patyrė nemažai pertvarkymų ir sugriovimų, po amžių sluoksniais turi glūdinčių XVI, XVII a. architektūrą reprezentuojančių ženklų. Kad pastatuose iki minėtų 1959–1961 m. remonto darbų buvo išlikę vertingos medžiagos, patvirtina 1975 m. pirmuose aukštuose, prieš čia įrengiant parduotuves, atlikti apžvalginiai architektūriniai tyrimai. Jais užfiksuoti atskiri sužalotų architektūrinių detalių likučiai. Pastatų planinės struktūros ir konstrukcijos nebuvo ištirtos[3]. Taigi neapgalvoti veiksmai XX a. viduryje sunaikino šių dviejų objektų autentiškas XIX a. pagrindinių fasadų kompozicijas ir ankstesnių laikotarpių fragmentus, o visas šis palikimas pakeistas utilitarios išraiškos architektūra.

Jolita Butkevičienė