Namas Kaune, Rotušės a. 1

Namas Rotušės a. 1 stovi aikštės ir Vilniaus gatvės sankryžoje, priešais Arkikatedrą, pagrindiniais fasadais atgręžtas į vakarus (į Rotušės a.) ir į šiaurę (Vilniaus g.). Šio pastato tūrinė erdvinė struktūra kaip ir kitų aikštę supančių namų formavosi kelis šimtus metų. XVI a. pradžioje šiauriniame sklypo šone buvo pastatytas galu į aikštę atsuktas mūrinis dviaukštis gyvenamasis namas, o pietiniame – sandėlis su rūsiu ir didele pastoge. XVII a. pradžioje buvo perdarytas pagrindinis namo fasadas, tačiau netrukus, per XVII a. viduryje užklupusį karą, buvo sugriauti visi pastatai. Posesija palyginti neilgai buvo apleista, XVII a. antrojoje pusėje ant išlikusių rūsių, panaudojant senojo mūro liekanas, pastatytas naujas dviaukštis namas. XVIII a. pradžioje prie kampinio pastato (šiaurinėje pusėje) pristatytas naujas, palei Vilniaus gatvę nusitęsiantis korpusas. Jo pirmame aukšte buvo įrengtos šešios krautuvės, o antrame – gyvenamieji kambariai. XIX a. viduryje visi korpusai pertvarkyti, pirmame aukšte prie Vilniaus gatvės įrengta vienuolika, o prie aikštės šešios parduotuvės. XIX a. antrojoje pusėje korpusas prie Vilniaus gatvės perstatytas, pritaikytas smulkesniems butams, išgriautos vidaus sienos, kiemo gale pristatytas dviaukštis gyvenamasis flygelis[1]. Iki 1974 metų išliko visų trijų pastato korpusų architektūrinės kompozicijos, suformuotos per XIX a. perstatymus.

1974–1978 metais pastatas iš dalies restauruotas pagal architekto Žybarto Simonaičio (Simanavičiaus) projektą. Kampiniame pastato korpuse buvo atkurta vėlyvojo renesanso kompozicija. Pirmo aukšto langelių angos atstatytos pasiremiant architektūrinių tyrimų duomenimis. Antro aukšto langų segmentininių sąramų atkūrimas pagrįstas architektūriniais tyrimais, o išdėstymas – simetrijos taisykle. Korpusą juosiantys karnizai atstatyti pagal išlikusius fragmentus[2]. Šio korpuso vakarinio fasado pirmo ir antro aukšto šiaurinėje dalyje, o šiaurinio fasado pirmame aukšte palikti atidengti restauruoti renesansinio mūro plotai. Toks sprendimas kelia abejonių. Nors darbai vyko prieš kelis dešimtmečius, tyrinėjant šio namo restauravimą stinga informacijos. Archyvuose nėra išsamios architektūrinių tyrimų medžiagos, todėl šiandien sunku nustatyti, kiek atkurta renesansinė kompozicija yra artima originalui[3]. Projekto autorius neprisimena, ar tyrinėjimų metu buvo rasta renesansinio tinko, todėl neaišku, ar tinkuota, ar atvira mūrinė pastato dalis atkuria pirminį vaizdą. Kita vertus, viso fasado nepadengus šiuolaikinio cemento pagrindu pagamintu tinku, buvo išsaugota dalis autentiškų plytų, nes cementas pagreitina jų irimą.

Analizuodami paveldo tvarkomųjų darbų metu atliktus pakeitimus dar pastebime, kad pietinio korpuso vakariniame fasade išsaugota XIX a. susiformavusi santūri architektūrinė kompozicija, ir tik pirmo aukšto pietinėje dalyje (esančioje prie namo Rotušės a. 2) atstatytas ankstyviausio namo statybos etapo (XVI a. pr.) portalas su profiliuotais angokraščiais ir niša stačiakampėje įduboje. Tačiau šios gotikos laikotarpį reprezentuojančios atodangos panašumas į originalą kelia rimtų abejonių. Nedideliame mūro plote visiškai nėra autentiškos substancijos, o restauruotas gotiką vaizduojantis fragmentas, atsižvegiant į stratigrafinius sluoksnius, turėtų būti giliau už XIX a. architektūrinius sluoksnius, tačiau dabar natūroje jis iškeltas į viršų.

Per restauraciją šiaurinio korpuso gatvės fasado pirmame aukšte padaryta XVIII a. pradžioje buvusių šešių parduotuvių durų imitacija t.y. eksterjere atstatytos durų angos ir į jas įstatytos durys, iš vidaus išėjimai nedaryti, o palikti langai su užmūrytais polangiais[4]. Tačiau antrame aukšte išsaugota ir suremontuota XIX a. pabaigos kompozicija[5].

Namo kiemo fasaduose, paliktos vėlyvosios utilitarios fasadų kompozicijos. Viso komplekso stogų konstrukcijos buvo smarkiai susidėvėjusios. Naujų stogų nuolydžiai ir formos padarytos remiantis atitinkamų laikotarpių analogijomis[6].

Svarbiausi interjerų restauracijos darbai atlikti seniausioje pastato dalyje išlikusiuose gotikiniuose rūsiuose. Keturiose patalpose restauruotos sienos bei skliautai, labiausiai susidėvėjusi skliauto dalis sutvirtinta ir nutinkuota. Restauruoti gerai išsilaikę laiptai, vedantys iš pirmojo aukšto į rūsį, iš griuvėsių atstatyta iš Rotušės aikštės einanti laiptinė. Visų pastato korpusų pirmieji ir antrieji aukštai buvo suplanuoti pagal pritaikymo poreikius, išsaugotas tiktai dviejų prie aikštės esančių patalpų XIX a. susiklostęs planas[7]. Restauruotų patalpų pirmame aukšte įsikūrė Fotografijos galerija, kelios parduotuvės, o antrame aukšte – Lietuvos fotografijos sąjungos Kauno skyrius, be to, čia buvo įrengti gyvenamieji butai.

Taigi restauravus bei konservavus pastatą atsiskleidė skirtingų architektūros stilių pavyzdžiai. Pirmąjį namo statybos etapą primenantys neblogai išlikę ir restauruoti gotikiniai rūsiai bei renesansinė kompozicija, iš dalies pagrįsta architektūriniais tyrimais, yra vertingi savo epochos liudininkai, išsaugoję nemažai autentiškos medžiagos. Taip pat svarbu pastebėti, kad nesunaikintas ir sovietmečiu mažai vertintas XIX a. architektūrinis palikimas.

Jolita Butkevičienė