Istorinė architektūrinė raida. Namas Rotušės a. 3 – seniausias mūrinis namas visame rytiniame aikštės kvartale. Šiaurinėje posesijos dalyje XVI a. pradžioje sumūrytas veikiausiai triaukštis, frontonu į aikštę atsuktas pastatas pradeda posesijos mūrinės statybos laikotarpį. Šio namo rūsyje buvo įrengta didelė sandėliavimo patalpa, pirmame aukšte prie aikštės – parduotuvė arba kontora, kiemo gale ir antrajame aukšte – gyvenamieji kambariai. Trečias aukštas ir pastogė buvo naudojami kaip sandėliai. Prie namo koridoriumi buvo prijungta kieme prie posesijos šiaurinės sienos pastatyta dviaukštė oficina. Manoma, kad XVII a. pradžioje posesijos pietiniame šone prie aikštės sumūrytas naujas dviaukštis korpusas su rūsiu. Pirmame aukšte buvo priemenė ir nedidelė cilindriniu skliautu dengta patalpėle, antrame – kambarys su židiniu. 1634 metais name įrengta miesto ligoninė. XVIII a. pirmoje pusėje pastatas ilgą laiką stovėjo apleistas, smarkiai apgriuvęs. 1731 metais jis suremontuotas. Kitas remontas buvo atliktas 1810 metais, tačiau namas netrukus nukentėjo per 1812 m. karą ir 1813 buvo vėl atstatytas. Tuo metu buvo suformuota iki XX a. septintojo dešimtmečio išlikusi pagrindinio fasado kompozicija. Dviaukštį, su vientisu tinkuotu fasadu pastatą pirmame aukšte kirto įvaža, kurios šonuose įrengtos durys ir langai, antrą aukštą skaidė vienodais tarpais išdėstyti langai ir asimetriškai įterpti du balkonai[1].
Restauravimo pagrįstumas. 1969–1976 metais namas nr. 3 kartu su kaimyniniu namu nr. 2 buvo restauruojami pagal bendrą architekto Žybarto Simonaičio (Simanavičiaus) projektą, pagrindiniame (vakariniame) fasade atstatant XVII a. pr. buvusią architektūrinę kompoziciją. Tačiau šiandien, norėda05 įvertinti restauruoto pastato artimumą reprezentuojamam originalui, susiduriame su paradoksalia situacija. Nėra išlikusios jokios architektūrinių tyrimų bei projektavimo medžiagos (kaip ir kaimyninio namo nr. 2), kurią analizuodami galėtume nustatyti, kiek atkurta architektūrinė kompozicija yra pagrįsta ir artima originalui. Šiuo atveju vienintelis žinių šaltinis buvo projekto autorius Ž. Simonaitis[2]. Neabejodami galime konstatuoti, kad autentiškos, XVII a. pradžią siekiančios medžiagos buvo išlikę labai mažai.
Visų prima derėtų pastebėti, kad namo Rotušės a. 3, prie gatvės esantys du korpusai uždengti atskirais dvišlaičiais, šlaitu į aikštę atgręžtais stogais. Kokia iš tiesų buvo stogų orientacija aikštės atžvilgiu, jų konfigūracija ir aukštingumas, neturėta jokių duomenų, todėl sprendimas buvo pagrįstas kaimyninio namo nr. 2 analogija. Pagrindinio fasado pirmo aukšto gotikinės kompozicijos atstatymas paremtas architektūrinių tyrimų metu rastais durų bei langų angokraščių, nišų likučiais[3] ir logine bei kūrybine šių duomenų interpretacija. Nišas rėminantys profiliuoti apvadai atkurti pagal vieną rastą fragmentą. Apskritų nišelių forma paremta išlikusiu autentišku pavyzdžiu, o jos išdėstytos pagal simetrijos principą. Juosta tarp aukštų ir po karniziais atstatyta pasiremiant natūros tyrimų duomenimis. O apie XVII a. pr. buvusias antro aukšto langų angas neturėta jokios informacijos, todėl jos atkurtos remiantis analogijomis. Kiemo korpusas paliktas toks pat, koks buvo suformuotas XIX a.[4] Restauruotame pastate išlikęs tik minimalus autentiško mūro fragmentas, šiuo metu pridengtas lietvamzdžio.
Gatvės korpusuose pagal architektūrinius tyrimus buvo atkurtas XVII a. pirmo ir antro aukštų planavimas ir suremontuoti rūsiai. Restauravus pastatus, prie aikštės esančiame šiauriniame korpuse buvo įrengta kavinė, pietiniame įsikūrė vaistinė, o kiemo korpusai buvo pritaikyti gamybinėms patalpoms ir butams. Šiuo metu pastatas atlieka tas pačias funkcijas.
Apibendrinant pravartu akcentuoti, kad name Rotušės a. 3 yra vertinga tik pirmo aukšto kompozicijos forma, o antras aukštas ir stogo tūris bei konfigūracija tėra XX a. antrosios pusės improvizacijos rezultatas. Pastatas neatskleidžia ir tikrojo gotikos medžiagiškumo, nes, kaip jau minėta, fasado šone esantis autentiškas mūro plotas yra minimalus, o visa plokštuma ir detalės atkurtos/sukurtos naudojant restauracines plytas.
Jolita Butkevičienė
[1] Levandauskas, V. Namas Rotušės a. 2. Iš Kauno architektūra. Sud. Algė Jankevičienė, Vilnius: Mokslas, 1991, p. 243–245; Levandauskas, V., Levandauskienė, R., Simanavičius, Ž. Kauno Rotušės aikštė. Vilnius: Mintis, 1981, p. 60–64.
[2] Interviu su architektu Žybartu Simonaičiu. Kaunas, 2002 05 10. Užrašė Jolita Butkevičienė.
[3] Ten pat.
[4]Aludės, valgyklos ir kavinės Kaune, Rotušės a. 2-3 projektinė užduotis. Architektūrinė statybinė dalis. VAA. F. 2, b. 227–2, lap. VAA. F. 2, b. 227–2, lap. 17.