Namas Kaune, Rotušės a. 2

Istorinė architektūrinė raida. XVI a. pirmojoje pusėje tuometės Turgaus (dabar Rotušės) aikštės rytinės dalies antrosios posesijos šiauriniame šone buvo sumūrytas galu į aikštę atgręžtas namas su rūsiu. Daroma prielaida, kad pastatas galėjo būti trijų aukštų. Rūsyje ir pirmame aukšte buvo sandėliai, antrame – gyvenamosios patalpos, o trečiame galėjo būti įsikūrusios tiek gyvenamosios, tiek ir ūkinės patalpos. Sandėliai nebuvo suskirstyti sienomis, medines perdangas laikė stulpai. XVI a. antrojoje pusėje panaudotos iš anksto paliktos jungtys ir ties aikšte pristatytas naujas gyvenamasis korpusas. 1602 metais abiejų korpusų vakariniai fasadai neatpažįstamai perstatyti, pakeistas planavimas. Sandėlio rūsys ir pirmas aukštas skersinėmis sienomis sudalyti į tris dalis. Gyvenamojo korpuso pirmas aukštas perkirstas įvažiavimu į kiemą. Abipus įvažos įrengtos patalpos perdengtos krištoliniais skliautais. XVII a. pr. namas nukentėjo nuo gaisro, kiek vėliau, per karą XVII a. vidury, buvo apgriautas. To paties amžiaus antrojoje pusėje pastatas atstatytas ir iš esmės pakeisti abiejų korpusų tūriai bei architektūrinės formos. Pertvarkant buvo nugriauta didesnė dalis sandėlio (išskyrus vakarinę dalį prie aikštės) bei abiejų korpusų tretieji aukštai. Iš mūro liekanų suformuotas dviejų aukštų namas išilgai aikštės. Vakariniame fasade panaikinti gotikiniai elementai, pakeistos langų angos. Fasadas padengtas juodu tinku. Kiemo pusėje korpusai paplatinti, o pietinėje dalyje sumūryta oficina. XIX a. antrojoje pusėje–XX a. pradžioje išgriautos kai kurios XVII a. vidaus sienos, šiaurinės patalpos krištoliniai skliautai, iškirsti įėjimai į pirmame aukšte įrengtas parduotuves. Fasadas tuo metu buvo plokščias, tinkuotas, jį skaidė nevienodo dydžio langai, išdėstyti nelygiais tarpais. Nuo pat pastatymo pradžios namas atliko prekybinę ir gyvenamąją funkciją[1]. Paskiau iki XX a. septintojo dešimtmečio didesnių pakeitimų nebuvo padaryta.

Restauravimo pagrįstumas. Namo Rotušės a. 2 istorijos kontūrai yra gana ryškūs. Tačiau architektūrinės kompozicijos kaita ir sovietmečiu atlikta restauracija kelia nemažai klausimų, į kuriuos atsakymų nėra. Natūralu, kad per šimtmečius ne kartą perstatytame name nemažai praeityje buvusių architektūrinių detalių atkurti neįmanoma. Šiek tiek jų pavyko atskleisti XX septintajame ir aštuntajame dešimtmetyje vykdytais architektūriniais tyrimais. Tačiau šių tyrimų medžiaga ir restauravimo projektai archyvuose neišlikę, todėl atsekti, kiek šiandien pastato pagrindinio fasado išvaizda artima reprezentuojamam laikotarpiui, gana sunku. Nepaisydami kylančių problemų, pabandykime aptarti namo Rotušės a. 2 restauruotą architektūrinę kompoziciją. Projekto autorius Žybartas Simonaitis (Simanavičius).

1969–1976 m. buvo restauruojamas tik pagrindinis (vakarinis) fasadas, o kiti abiejų korpusų fasadai buvo suremontuoti nekeičiant jų utilitarios, XIX a. suformuotos kompozicijos. Kaip teigia projekto autorius Ž. Simonaitis[2], vakariniame fasade buvo atkurta 1602 metais sukomponuota kompozicija, neatstatyti tik tretieji aukštai. Architektūrinių tyrimų metu ties korpusų sandūra rastas vandens subėgimo latakas parodė, kad korpusai buvo uždengti atskirais stogais. Vadovaujantis šia informacija buvo numatyta abi namo dalis dengti galu į aikštę atsuktais stogais ir suformuoti gatvės fasadų frontonus. Toks sprendimas nebuvo patvirtintas ir korpusai uždengti nevienodo aukščio dvišlaičiais, šlaitu į aikštę atsuktais stogais. Toliau restauruojant pastatą, remiantis architektūriniais tyrimais bei simetrijos taisyklėmis, buvo atstatytos rūsio langų ir durų angos ir jas rėminančios stačiakampės nišelės. Tarpaukštinės frizinės juostos atkurtos pasiremiant išlikusiais autentiškais fragmentais. Antro aukšto angos atstatytos tik iš dalies atsižvelgiant į architektūrinių tyrimų duomenis. Kieme, XVII a. viduryje nugriauto sandėlio vietoje, virš išlikusių rūsių sumūryta terasa, žyminti pirmo aukšto kontūrus. Pagal architektūrinius tyrimus korpusuose prie gatvės atkurtas XVII a. pirmo ir antro aukštų planavimas, restauruotos rūsių patalpos. Pirmame aukšte suremontuoti pietinę patalpą dengiantys krištoliniai skliautai, o šiaurinėje patalpoje, remiantis vos įžiūrimais pėdsakais, to paties tipo skliautai atkurti iš betono[3]. Restauruotame pastate buvo įrengta viešojo maitinimo įstaiga ir gyvenamieji butai. Tokios pačios funkcijos išlikusios ir šiandien.

Restauravus namą nr. 2, Rotušės aikštės išklotinę papildė dar vienas vėlyvąją gotiką reprezentuojantis pastatas. Dviejų skirtingų aukščių korpusų pagrindiniai fasadai pirmame aukšte suformuoti kontrastingai. Šiauriniame korpuse pusiau apskritos angos, aprėmintos stačiakampėmis tinkuotomis baltomis nišomis, išdėliotos laisvai, asimetriškai, atsižvegiant į funkcinius poreikius. Tačiau pietinio korpuso pirmas aukštas simetriškas. Jo centre įkomponuota įvaža, kurią iš abiejų pusių rėmina į viršų ištęstos stačiakampės nišos, šonuose įkomponuota po stačiakampį langą, o virš jų išmūryta po segmentinę nišą. Abiejų korpusų antruosiuose aukštuose simetriškai išdėliota po du aukštus stačiakampius langus.

Nustatyti, kiek ši galbūt 1602 m. architektūrines tendencijas pakartojanti kompozicija artima originalui, nesant minėtos tyrimų medžiagos, labai sunku. Derėtų atkreipti dėmesį, kad fasaduose, korpusų pakraščiuose, yra išlikę autentiško mūro (nemaža jo dalis pridengta lietvamzdžiais), pirmame aukšte matomi autentiškų angų ir nišų angokraščių fragmentai. Šiame name, be abejo, didžiausią vertę turi pietinę patalpą dengiantis tikrai autentiškas krištolinis skliautas, taip pat vertingi sutvarkyti senieji pastato rūsiai.

Jolita Butkevičienė