Manoma, kad posesijos Rotušės a. 28 istorija prasidėjo XV a., kai čia buvo pastatyti gyvenamosios ir ūkinės paskirties mediniai namai. XVI a. pr. medinukai pradedami keisti mūro statiniais. Pirmiausia vakarinėje sklypo dalyje buvo sumūrytas nedidelis vienaaukštis ūkinis pastatas. Paskui XVI a. vid. palei aikštę pastatytas mūrinis, kampinio plano, dviejų aukštų gyvenamasis namas su rūsiais. Per kitą pertvarkymą XVII a. buvo sujungti gyvenamieji ir ūkiniai pastatai. Pagrindiniame fasade padidintos antro aukšto langų angos, sienos padengtos tinku. XVIII a. gerokai pakeista pastato tūrinė struktūra: pastatas paaukštintas apie 70 cm, pažemintas antras aukštas ir įrengtas trečias. Kartu perdarytas ir pastato vidaus planas bei pakeista pagrindinio fasado kompozicija. Kieme pristatytas trijų aukštų flygelis su atvira galerija trečiame aukšte. XVIII a. pabaigoje šio pastato pietinio korpuso vienoje patalpoje veikė vaistinė. XIX a. viduryje mūriniais pastatais užstačius šiaurinę sklypo dalį, susiformavo uždara tūrinė erdvinė kompozicija su vidiniu kiemeliu, iš rytų pusės ribojama kaimyninio namo. Vėliau, iki XX a. vidurio, vykdyta nemažai pagrindinio ir rytinio kiemo fasadų pertvarkymų[1]. Jie buvo atliekami atsižvelgiant į funkcines reikmes ir nedaug dėmesio skiriant pastato estetiniam vaizdui. Todėl iki XX a. devinto dešimtmečio solidi namo praeitis slypėjo po neišraiškinga architektūrine kompozicija. Kaip ir daugelio kitų Lietuvos senamiesčių gyvenamųjų namų, pastato Rotušės a. 28 kelis šimtmečius trukusią architektūrinę raidą atskleidė paveldotvarkos darbai (apimantys tyrimą ir restauravimą; projekto autorė Liuda Perevičienė). Kyla klausimas, kiek autentiškos informacijos mums perteikia šis restauruotas architektūros paveldo objektas?
Restauruojant pastatą buvo bandoma atkurti XVI–XVII a. architektūrinių kompozicijų fragmentus ir šias kompozicijas suvienyti į harmoningą visumą. Tačiau toks sprendimas buvo ne visai tinkamas. Daugiausia keblumų žiūrovui kelia pagrindinio fasado teikimos informacijos „perskaitymas". Antrame aukšte buvo atkurta natūros tyrimais paremta XVII a. kompozicija[2], o pirmajame, pritrūkus duomenų, sukurta XVI a. gotikinės architektūros imitacija. Apatiniame pastato tarpsnyje iš XVI a. buvo išlikę tik du rūsio langeliai, ventiliacijos angelė, rūsio laiptinės angokraščio fragmentas ir įvažos cilindrinio skliauto fragmentai[3]. Kitos pirmo aukšto angos buvo padarytos remiantis analogijomis[4]. Kadangi buvo išlikę mažai autentiško XVI a. mūro, mokslinė taryba, turėjusi lemiamo žodžio teisę tvirtinant pastato restauravimo koncepciją, nutarė sukurtą gotikos imitaciją padengti tinku[5]. Toks sprendimas dar labiau komplikavo situaciją, nes apžiūrint pastatą sunku suvokti, kokį laikmetį reprezentuoja pirmo aukšto kompozicija.
Pagal autentiškus duomenis atstatytus kiemo fasadų fragmentus papildo analogijų bei interpretacijų principais atkurti elementai. Daugiausia autentiškos medžiagos eksponuojama šiaurinėje vakarinio korpuso dalyje – buvusiame pirmajame posesijos mūriniame pastate. Čia atidengtas ir restauruotas pastatėlio gotikinis mūras, pirmo aukšto angos atstatytos daugiausia remiantis išlikusiais fragmentais ir kur kas mažiau analogijomis. Antrame korpuso aukšte, pasiremiant tyrimų duomenimis, atstatyta galerija bei XVII a. langų angos[6]. Tačiau prie gatvės korpuso kiemo fasado atstatytos kiemo laiptinės priestatėlio tūrinė erdvinė kompozicija nėra visiškai tiksli. Išlikę fragmentai negalėjo suteikti pakankamai informacijos. Jos buvimą liudijo pirmo ir antro aukštų sienose rasti durų angokraščių ir sąramų fragmentai bei laiptų pakopų žymės[7]. Taigi laiptuota forma, stogelių uždengimas parapetais ir langelių išdėstymas interpretuoti kūrybiškai. Naujai iškilęs laiptinės priestatėlis neatkartoja pradinio vaizdo, tačiau darniai papildo restauruotą Renesanso kompoziciją.
Tvarkant Lietuvos mūrinės architektūros paveldo objektus, dažnai tenka spręsti problemą, kaip atkurti sunaikintus arba sunykusius frontonus. Šios problemos neišvengė ir mūsų analizuojamo namo restauratoriai. Pagrindinio korpuso neišlikusio vakarinio frontono atstatymas buvo pagrįstas dailės ikonografija. Tą patį manierizmo formų elementą dailininkai M. Barvickis (1909), K. Šimonis (1920) ir A. Presas (1923) pavaizdavo šiek tiek skirtingai. Nėra žinoma, kuris variantas tikslesnis, tačiau visus juos palyginus galima daryti išvadą, kad K. Šimonio ir A. Preso atvaizdai tarpusavyje yra artimesni. Neaišku, kodėl dailininkai šiek tiek skirtingai perteikė tą patį elementą, tačiau galima daryti prielaidą, kad vienas, o gal net ir visi autoriai piešdami šiek tiek pakeitė tuometį frontono vaizdą. Kadangi K. Šimonio ir A. Preso pavaizduotas elementas turi daugiau bendrų bruožų, galima daryti prielaidą, kad šiuose piešiniuose užfiksuotos detalės galbūt artimesnės originalui. Tačiau atstatant frontoną buvo vadovautasi M. Barvickio piešiniu[8]. Taigi šis atkurtas architektūrinis elementas gali būti artimas sunaikintam originalui, tik sunku nustatyti, kas jame atkartoja pradinį vaizdą, o kas – ne. Dar sudėtingesnė problema iškilo atkuriant pagrindinio korpuso rytinį frontoną. Didžioji šios architektūrinės detalės dalis buvo išlikusi iš pirmojo tarpsnio, o iš antrojo nieko nebuvo likę, todėl frontonas atstatytas logiškai ir kūrybiškai interpretuojant autentišką pirmojo tarpsnio informaciją[9].
Derėtų pastebėti, kad geriausiai iki mūsų dienų išsilaikė rūsiai: XVI a. sumūrytos sienos bei XVII a. ir XVIII a. skliautinės perdangos slenkant amžiams nedaug nukentėjo ir buvo tik remontuojamos. Nemažai autentiškos informacijos tyrinėtojai rado apie namo interjerą XVI ir XVII amžiais[10]. Pagal šiuos duomenis buvo atkurta plano struktūra, restauruotos įvairios architektūrinės detalės: nišos, vėdinimo kanalas, traukos spinta. Po pastato restauracijos į jį įsikėlė Lietuvos farmacijos ir medicinos muziejus. Muziejaus ekspozicijos buvo pritaikytos prie restauruotų pastato patalpų[11], o tai gana retas atvejis, kai istoriniam pastatui suteikus naujas funkcijas nedaug nukenčia jo interjeras.
Trumpai apžvelgus namo Kaune, Rotušės a. 28, istoriją ir restauravimo pagrįstumą galima pasakyti, kad dalis atkurtos kompozicijos ne reprezentuoja, o imituoja gotikinę ir Renesanso architektūrą. Tačiau kartu labai svarbu pabrėžti, kad šiame name yra nemažai ir autentiškos informacijos. Atidesniam stebėtojui ji turėtų atskleisti architektūrinę pastato kalbą.
Jolita Butkevičienė
[1] Kauno senamiesčio 43 kvartalo XVI–XVII a. architektūros paminklo Rotušės a. Nr. 28 restauracija ir pritaikymas Farmacijos – medicinos muziejui. Architektūrinių tyrimų ir restauravimo darbų mokslinė ataskaita. Aiškinamasis raštas. T. 1. L. Perevičienė. Kaunas, 1988. VAA. F. 5, b. 4797, lap. 25-26.
[2]Antro aukšto langų angos atkurtos remiantis išlikusiais visų penkių langų angokraščių ir sąramų fragmentais. XVI a. tarpaukštinė juosta, virš antro aukšto langų ėjusios frizinės juostos bei XVII a. karnizo fragmentai bei to paties laikotarpio langų apvadų likučiai suteikė patikimos informacijos šiems elementams atkurti. Iš Kauno senamiesčio 43 kvartalas Rotušės a. 28 rekonstrukcija ir pritaikymas farmacijos – medicinos muziejui. Išorės architektūriniai tyrimai. L. Perevičienė. Kaunas, 1983. VAA. F. 2, b. 432–96, lap.7; Kauno senamiesčio 43 kvartalo XVI–XVII a. architektūros paminklo Rotušės a. Nr. 28 restauracija ir pritaikymas Farmacijos – medicinos muziejui. Architektūrinių tyrimų ir restauravimo darbų mokslinė ataskaita. Aiškinamasis raštas. T. 1. L. Perevičienė. Kaunas, 1988. VAA. F. 5, b. 4797, lap. 20.
[3] Kauno senamiesčio 43 kvartalas Rotušės a. 28 rekonstrukcija ir pritaikymas Farmacijos – medicinos muziejui. Išorės architektūriniai tyrimai. L. Perevičienė. Kaunas, 1983. VAA. F. 2, b. 432–96, lap. 6.
[4] Ibid, lap. 6.
[5] Pokalbis su architekte restauratore L. Perevičiene. Kaunas, 2000 m. balandžio 12 d. Užrašė Jolita Butkevičienė.
[6] Kauno senamiesčio 43 kvartalo XVI–XVII a. architektūros paminklo Rotušės a. Nr. 28 restauracija ir pritaikymas Farmacijos – medicinos muziejui. Architektūrinių tyrimų ir restauravimo darbų mokslinė ataskaita. Aiškinamasis raštas. T. 1. L. Perevičienė. Kaunas, 1988. VAA. F. 5, b. 4797. lap.18, 20, 22.
[7]Ibid, lap. 23.
[8] Kauno senamiesčio 43 kvartalo XVI–XVII a. architektūros paminklo Rotušės a. Nr. 28 restauracija ir pritaikymas Farmacijos – medicinos muziejui. Architektūrinių tyrimų ir restauravimo darbų mokslinė ataskaita. Aiškinamasis raštas. T. 1. L. Perevičienė. Kaunas, 1988. VAA. F. 5, b. 4797. p. 28–30.
[9] Ibid, p. 29–30.
[10] XVI–XVII a. architektūros paminklo Rotušės a. Nr. 28 pritaikymas Farmacijos – medicinos muziejui. A. Jakučiūnas, Kaunas, 1986.VAA. F. 5, b. 4800, lap. 38.
[11] Ten pat, lap. 33.